Vaiko paėmimas – tik su skubos orderiu
Nacionalinės socialinės gerovės tarnybos patarėjas, specialiųjų atvejų tyrėjas Aaro Magnus teigė, kad greitas vaiko paėmimas iš šeimos įmanomas tik tuo atveju, kai tam išduodamas skubus orderis, leidžiantis tai padaryti nedelsiant.
„Skubos tvarka vaiko paėmimo iš šeimos orderiai išduodami dažniausiai tik tais atvejais, kai fiksuojamas smurtas ir seksualinė prievarta ar vaikas pats ieško pagalbos kreipdamasis į savo mokytojus ar kitas institucijas. Tokiais atvejais, kai vaiko sveikatai ir gyvybei kyla grėsmė, nedelsiant išduodamas skubus orderis“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad vis tik atvejai, kuomet vaikai pagalbos dėl smurtaujančių tėvų ar globėjų kreipiasi į vaikų gerovės institucijas yra gana reti. Kur kas dažniau apie situaciją šeimoje praneša kaimynai ar mokytojai, vaikų darželių auklėtojai.
Gavę pranešimą apie galimą vaiko nepriežiūros ar smurto šeimoje atvejį, vaiko gerovės tarnybos skuba jį patikrinti. „Tik tuo atveju, kai paaiškėja, kad gauta informacija yra tikra, prašoma skubaus orderio. Paprastai patikrinamos sąlygos namuose, pabendraujama su vaiku, už jį atsakingais suaugusiais“, – apie vaiko gerovės tarnybų darbo principus pasakojo pašnekovas.
Apie tai, kad lietuviai emigrantai dažnai kartoja, jog kaimynų skundai apie neprižiūrimus ir skriaudžiamus vaikus tėra būdas su jais susidoroti, ekspertas sakė: „Esu tikras, kad kiekvienas atvejis tiriamas individualiai, kad tokių dalykų būtų išvengiama.“
Pagal taisykles, turi dirbti du vertėjai
Į klausimą, kokių problemų kyla dirbant su norvegų ir imigrantų šeimomis, pašnekovas atsakė, kad esminių skirtumų nėra: „Darbo principai ir vaiko apsauga visiškai tokie pat, kokią numato Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencija. Visi vaikai turi vienodą teisę į apsaugą nepaisant to, kokios jie tautybės.
Žinoma, bendraujant su imigrantais atsiranda tam tikrų kultūrinių aspektų, kaip kad kalbos barjeras“, – sakė A. Magnus ir pridūrė, kad pagal taisykles krizinėje situacijoje su šeima turi dirbti du vertėjai. Daugiau nei vienas specialistas reikalingas tam, kad būtų užtikrinta vertimo kokybė, būtų galima dirbti pasikeičiant ir visos suinteresuotos šalys aiškiai suprastų bylos eigą, teisinius aspektus, būtų išversti liudytojų parodymai.
Norvegijoje gyvena nemažai atvykėlių iš musulmoniškų kraštų ir šventojo Ramadano mėnesio laikotarpiu, kuomet būtinas pasnikas nuo aušros iki sutemų, vaikams kartais taip pat neduodama maisto. Kas tuomet svarbiau – religijos laisvė ar vaiko sureguliuota mityba? Ar musulmonai tėvai, kurie visa dieną vaiko nemaitina – elgiasi su juo blogai?
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Nekišame galvų į smėlį taip, kad nieko aplink nematytume, privalome atsižvelgti ir į kultūrinius aspektus. Svarbu surasti kompromisą, bet kartu turime nepamiršti, ką sako žmogaus teisių konvencijos. Mums svarbu, kad prieš vaiką nebūtų naudojamas smurtas“, – sakė teisininkas.
Ar girdi vaiką, kuris prašo likti su tėvais?
Nors apie konkrečius atvejus A.Magnusui kalbėti draudžia konfidencialumo taisyklės, pateikdamas pavyzdį, kokie momentai yra patys sudėtingiausi, jis teigė: „Negaliu komentuoti atskirų bylų, bet patys sudėtingiausi atvejai, kai vaikas pareiškia, kad jis nenori palikti namų, bet visa bylos medžiaga, akivaizdūs įrodymai rodo, kad tai nėra pati geriausia vieta jam augti. Kalbu apie atvejus, kuomet tikrai akivaizdu, kad aplinka pavojinga ir būtų neatsakinga vaiką joje palikti.“
Į klausimą, kokia tokiais atvejais įprasta praktika ir kiek atsižvelgiama į paties vaiko norus, pašnekovas atsakė: „Tai labai svarbu. Mūsų šalies teisė aiškiai nurodo, kad svarbiausias paties vaiko interesas, tad vaiko nuomonės vertinimas yra labai svarbi situacijos konteksto dalis ir ši nuomonė išklausoma, tačiau pavyzdžiui vienerių metų vaikas juk negali išsakyti.“
Jei informacija apie situaciją šeimoje yra negatyvi, tačiau vaikas atsisako palikti namus, kaip elgiasi vaiko gerovės tarnybų darbuotojai? „Visai galimas variantas, kad vaikas ir liks šeimoje. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus ir tiriamas individualiai. Vertinama visa turima informacija. Čia kalbu ne apie matematiką, o objektyvų situacijos matymą ir geriausios išeities paieškas“, – sakė A. Magnus.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Ką turi žinoti tėvai
Kalbėdamas apie tai, ką turėtų žinoti ir kaip turėtų elgtis Norvegijoje gyvenantys imigrantai, kad bendravimas su vietos vaikų gerovės institucijomis netaptų streso priežastimi, A.Magnus sakė: „Svarbu ir tai, kad itin dažna nuostata Norvegijos vaiko gerovės institucijų atžvilgiu yra baimė, kuomet atsisakoma bendrauti, eiti į dialogą su vaiko priežiūros specialistais.
Būtina siekti, kad nenutrūktų dialogas su vaiko gerovės institucijomis, nes juk jiems svarbūs ne tik vaiko, bet jo šeimos interesai. Vaikas priklauso tėvams ir visi tai supranta ir dėl to niekas nesiginčija, o su šeima dirbantys specialistai taip pat stengiasi, kad vaikas turėtų galimybę likti šeimoje ir jai tekia įvairią pagalbą namuose.“