Užvirė karštos diskusijos dėl žydus šaudžiusių lietuvių sąrašų

Praėjus savaitei po Rūtos Vanagaitės knygos apie žydus šaudžiusius lietuvius, tema vis dar nerimsta. Pasirodė žinios, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras naujoje mokslinėje studijoje ketina pateikti nacių okupacijos metais veikusių policinių struktūrų istoriją, kurioje rasime ir tam tikrų pavardžių sąrašą. Tiesa, tai nebus mįslingasis sąrašas asmenų, kurie Lietuvoje šaudė žydus.

Užvirė karštos diskusijos dėl žydus šaudžiusių lietuvių sąrašų<br>Stopkadras
Užvirė karštos diskusijos dėl žydus šaudžiusių lietuvių sąrašų<br>Stopkadras
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė, Lietuvos ryto televizija

Feb 2, 2016, 6:15 PM, atnaujinta Jun 9, 2017, 11:34 AM

Apie paslaptingąjį sąrašą ir lietuvių dalyvavimą Holokauste „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas, istorikas Arvydas Anušauskas bei Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.

– Pone Anušauskai, 2009 m. iš Lietuvos kilęs teisininkas žydas Josephas A. Melamedas paskelbė apie 4000 žmonių ir juos pavadino „lietuviais žydų žudikais“. Rūta Vanagaitė, išleidusi knygą „Mūsiškiai“ sako, kad ji pati kreipėsi į Vyriausybę. Anot jos, 2012 m. tas sąrašas buvo perduotas Vyriausybei ir ji žino, kokios tos pavardė yra. Ar Jūs kažką girdėjote?

– (A. Anušauskas) Žinau pačią priešistorę. Prieš du dešimtmečius mūsų skelbtoje literatūroje buvo padarytas sąrašas žmonių, kurie buvo nuteisti pagal sovietinį 58 straipsnį – už politinius, antisovietinius nusikaltimus. Ten buvo ir rezistentai, ir žydšaudžiai, patys įvairiausi žmonės. Jūsų minėtas asmuo tiesiog paėmė tas visas pavardes ir pavadino žydšaudžiais, nes jo manymu, pagal tą straipsnį buvo teisiami tik žydšaudžiai.

– Lietuvos istorikai po to pasitikslino ir tą sąrašą Vyriausybei perdavė. Tai jis yra, ar jo nėra?

– (A. Anušauskas) Kiek žinau, tas darbas savo laiku buvo pabaigtas, tarp 5 tūkst. penktadaliui nustatyta, kad kaltinimai – už dalyvavimą žydų žudynėse. Tuo viskas pasibaigė.

– Pone Vaitkau, slepiate sąrašą stalčiuose, ar ne?

– (R. Vaitkus) Nieko neslepiam. Po to, kai baigėsi tyrimas, buvo pristatytas sąrašas diskelio forma ir atiduotas tuometiniam Vyriausybės kancleriui. Archyvuose paskubomis nepavyko surasti to diskelio. Buvo atlikti istoriniai vertinimai remiantis ne tik parodymais, bet ir aplinkiniais šaltiniais. Tas sąrašas pasikeitė. Sutapo apie tūkstantis pavardžių, pasirodė dar 900 pavardžių. Šis darbas buvo mokslinis tyrinėjimas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras rengiasi išleisti mokslinę monografiją apie tuos žmones su pavardžių rodykle. Praktiškai visi tie dalyviai yra mirę, liudytojų, ko gero, nebėra gyvų, reikia labai atsargiai žiūrėti į pirminius šaltinius, kai kurie yra labai abejotinos kokybės.

– Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė, mūsų klausosi telefonu. Ką jūs skelbsite toje brošiūroje? Teigiate, kad ten bus sąrašas asmenų, nacių okupacijos metais veikusių policinėse struktūrose, tai yra ir prisidėjusių prie Holokausto.

– (B. Burauskaitė) Jokio sąrašo centras neketina skelbti. Ketina skelbti per kelis metus atliktą studiją apie Lietuvos policijos batalionus, veikusius nacių okupacijos laikotarpiu. Batalionų vykdyti darbai, nariai, struktūriniai pasikeitimai, kaip jie formavosi – visų batalionų istorija. Toje istorijoje yra veikla, veikiantieji asmenys. Vadinti tą mokslinę studiją brošiūra ar tik sąrašu nelabai etiška. Tai bus knyga, kurioje bus įmanoma atskirti, kurie policijos batalionai, ką veikė, atliko budelių vaidmenis, ar ne. Mokslinės studijos turi asmenvardžių sąrašą knygos gale, pagal tas pavardes matysis, ką knygoje randami žmonės veikė.

– Kaip man, kaip paprastam piliečiui, susipažinti su asmenimis, kurie prisidėjo prie Holokausto?

– (A. Anušauskas) Bus paskelbtas tyrimas, jei matys reikalą, tyrėjai galės pridėti dokumentus. Yra 1941-1942 m. batalionų dalyvių sąrašai. Jei norim nurašinėti dokumentus, visos galimybės yra. Sąrašų nereikia kurti, jie yra.

– Ar mes iš to sąrašo sužinosime, kas buvo žudikai ir kodėl jie žudė?

– (R. Vaitkus) Jau ir dabar kai kurios pavardės yra žinomos. Negalima visų, kurie buvo nuteisti, pavadinti žydšaudžiais. Dalyvavimas Holokauste turi savų niuansų. Vokietija neseniai baudė asmenį, kuris surašinėjo nužudytų žydų turtą. Kiekviena ta veikla turi būti vertinama, bet tai nėra teisinis vertinimas.

– Telefonu kalbamės su Rūta Vanagaite. Vis dar nerimsta aistros ne tik dėl to, ką parašėte knygoje, bet ir dėl Jūsų kilmės. Ar galite atsakyti atvirai, ar Jūsų giminėje buvo bent vienas žydas ir ką turėjote omenyje sakydama, kad prosenelis iš motinos pusės buvo Seradzinskis, Rygos batsiuvys. Kokios tautybės jis buvo?

– (R. Vanagaitė) Jis buvo lenkas. Žmonės tampa žydais per motinos liniją. Aš neturiu absoliučiai nė lašo žydiško kraujo, turiu šiek tiek lenkiško kraujo, bet visi mano giminės lietuviai. Čia buvo pasakyta su tam tikru iššūkiu, kad, jei ieškot manyje žydų kilmės, tai tas pats, kas pasakytum – taip, aš žydė vien dėl to, kad norėčiau žydų tautos atsiprašyti. – Kalbėjom apie sąrašą, kurį, Jūs teigiate, Vyriausybė linkusi nuslėpti pavardes žmonių, kurie prisidėjo prie Holokausto. Tos pavardės, kurios ir būtų paskelbtos, iš esmės nieko nepasako, nebūtų atsakyta į klausimą, ar tie žmonės žudė žydus, ar ne.

– (R. Vanagaitė) Reiktų pradėti nuo visai kito sąrašo – kur yra Ypatingojo būrio, Hamano skrajojančio būrio dalyviai, dvylikto bataliono kariai, kurie masiškai žudė žmones, tūkstančiais. Lietuvos policininkai kai kurie prisidėjo, kai kurie konvojavo, neprisidėjo. Bet ten, kur buvo profesionalūs savanoriai žudikai, kodėl mes nepaskelbiam tų sąrašų? Juk istorikai jų pavardes žino. Tokiu būdu nusiplautume gėdos dėmę nuo visos mūsų tautos, įvardindami bent jau tuos, kurie žudė profesionaliai metai iš metų.

– (A. Anušauskas) Prieš 15 metų išleidau mokykloms kompaktinį diską „Holokaustas Lietuvoje“, kur buvo ir sąrašas miestelių, kur gyveno žydai, laidojimo vietos, žudynių apimtys, žydų nuotraukos, daug autentiškų straipsnių. Daug kas buvo padaryta. Istorikai nekelia tikslo paskelbti visų dokumentų. Jeigu man reikės dabar paskelbti sąrašą, aš nueinu į archyvą, nusikopijuoju įsakymų apie dalyvių įtraukimą į batalionus sąrašus, ir turėsiu sąrašą. Nereikia ypatingų studijų ir sugebėjimų nurašyti dokumentą.

– Pone Račinskai, kas yra padaryta iki šio laikotarpio? Ką Jūsų komisija yra dariusi? Gal reiktų pateikti labai aiškius argumentus, kaip čia viskas vyko ir pripažinti?

– (R. Račinskas) Tie dalykai yra ir pripažinti, ir žinomi. Dėl knygos turinio neturiu pastabų. Man dvejopus jausmus kelia kontekstas, kuriame knyga yra pristatoma ir kaip ji pristatoma. Pateikiama, kad Lietuvoje 25 metus istorikai nieko nedarė, kad švietimo sistema yra tamsi naktis, niekas nieko nežino. Pati R. Vanagaitė dalyvavo mūsų seminaruose, jau daugiau kaip 10 metų Lietuvoje veikia virš 100 tolerancijos ugdymo centrų, keli šimtai mokytojų, tūkstančiai mokinių vykdo labai gražius projektus apie žydų istoriją, Holokaustą, lanko tas vietas, kurios, neva Lietuvoje niekam nėra žinomos. Nereikėtų pateikinėti tos problemos tokiomis juodomis spalvomis.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų