Pasak ministro, pasiektas politinis sutarimas Lietuvai „yra
labai gera žinia“, o dėl konkrečių priemonių tikimasi susitarti
iki liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių
susitikimo.
„Pagrindiniame dokumente, dėl kurio sutarta gynybos ministrų
susitikime, pritarta papildomam priešakinių pajėgų sustiprinimui
rytiniame flange“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė ministras.
Diplomatų teigimu, trečiadienį patvirtintas sprendimas svarbus
todėl, kad sutarimas dėl naujų priemonių būtinybės pirmą kartą
formaliai įtvirtintas Aljanso dokumentuose.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad
papildomi pajėgumai pasiųs aiškų signalą, kad „NATO atsakys
kaip viena (jėga) į bet kokią agresiją prieš bet kurią mūsų
sąjungininkę“.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Gynybos ministrų susitikimo išvakarėse apie papildomas pajėgas
Rytų Europoje atskirai paskelbė amerikiečiai ir britai –
Jungtinės Valstijos pranešė keturis kartus didinančios savo
gynybos biudžetą Europai, o Jungtinė Karalystė į Baltijos jūrą
pažadėjo pasiųsti penkis karinius laivus.
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje jau dislokuota
kuopa JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis
NATO štabas.
Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota
po tarptautinį batalioną. Papildomų NATO pajėgų siekia ir
kaimyninė Lenkija. Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti rotuojamas
pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes kol kas paramos
nesulaukia, nerimaujant dėl Rusijos reakcijos.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo
sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.