Antrokės mama prisistačiusi žurnalistė paskambino į labdaros ir paramos fondus, prašė paremti jos muzikalią dukrą ir paaukoti 540 eurų pučiamajam instrumentui eufonijai, kurio pati mama negalinti nupirkti iš minimalaus atlyginimo. Fondų vadovų atsakymai nustebino.
Vytauto Landsbergio fondas: „Nebent aš asmeniškai galiu“
Vytauto Landsbergio fondo valdyba skelbė, kad ketvirtadalį disponuojamų lėšų kasmet skiria jaunųjų menininkų reikmėms, įvairioms muzikos įstaigoms ir renginiams paremti. Taip pat nurodo remiantys neįgaliuosius ir mediciną.
Paskambinus valdybos pirmininkei, profesoriaus Vytauto Landsbergio žmonai Gražinai Landsbergienei dėl paramos mergaitei, ši iš karto pasiūlė perskambinti už dviejų savaičių, nes esą pagalvos, kaip galima padėti.
„Mes to nedarome. Kartais padedame išvažiuoti į konkursus ir paremiame kelionę, bet instrumentų neperkame. Nebent aš asmeniškai galiu, o iš fondo ne. Yra reglamentuoti fondo pinigai. Daugiausia programos yra Vilniaus krašto lietuviškoms mokykloms. Jos labai daug ko neturi, o aš gaunu tuos pinigus iš Amerikos, ir jie yra tiksliniai“, – ragino suprasti G.Landsbergienė.
V.Landsbergio žmona taip pat siūlė pasiskaityti fondo puslapyje, kur parašytos jų išlaidos. Dar pateikė keletą klausimų apie mergaitę, instrumentą ir gyvenimo sąlygas ir priminė perskambinti vėliau.
Vytauto Landsbergio fondas nurodė, kad 2014 metais menininkams skyrė 3 tūkst. litų (869 eurų), mokykloms kompiuterizuoti – 40 tūkst. litų (11 500 eurų). 2013 metais parama buvo dvigubai didesnė – medicinai atseikėjo 2 tūkst. litų (580 eurų), menininkams – 30 tūkst. litų (8 690 eurų), mokykloms kompiuterizuoti – 78 tūkst. litų (22 590 eurų).
Rolando Pakso labdaros ir paramos fondas: I.Stumbrienė apipylė klausimais
Fondas registruotas tik praėjusių metų antroje pusėje, todėl muzikalią mergaitę turinti mama, paskambinusi į naujai įkurtą fondą, sulaukė daugiau klausimų nei atsakymų. Fondui vadovauja ne kas kitas, o pati R.Pakso dukra Inga Stumbrienė.
„Papasakokite daugiau apie save, kuo verčiatės ir kas atsitiko, kad negalite nupirkti vaikui to instrumento? Su kuo gyvenate? Kur vaikas mokosi? Plačiau papasakokite, kaip atrodo tas instrumentas? Kur vaikas mokosi groti? Ar pati mokykla turi tokį instrumentą? Kiek jis kainuoja?“ – klausimus vieną po kito žėrė I.Stumbrienė.
Vėliau pasiūlė atsiųsti elektroninį laišką. Esą pasitars su kolegomis ir apsvarstys visus paramos variantus. „Matote, mes tokių prašymų gauname be galo daug. Aš ne viena priimu sprendimus. Kiekvienas atvejis labai unikalus. Kuo daugiau papasakosite apie save ir dukrytę, tuo labiau patrauksite mūsų dėmesį ir nulemsite sprendimą“, – teigė fondo vedlė, kurios tonas priminė televizijos talentų šou.
„Tikėtis paramos visada galima, todėl viską atsiųskite. Dar norėjau paklausti, o kas rekomendavo jums mūsų fondą? Kodėl kreipėtės būtent į mūsų fondą? Labai įdomu, kokios yra kalbos“, – klausimais vėl apipylė fondo vadovė.
Nuo fondo įkūrimo nepraėjo dar nė metų, todėl jokių finansinių ataskaitų apie paramą ir atliktą veiklą jis dar neteikia.
Gintaro Steponavičiaus paramos fondas: „Nenoriu vaidinti kieto berniuko“
Rudenį dešimtmetį paminėjęs Gintaro Steponavičiaus paramos fondas skelbia siekiantis paremti ir skatinti darnios visuomenės kūrimąsi Lietuvoje. Pagrindinis fondo tikslas – piliečių iniciatyvų ir pilietinės visuomenės stiprinimo rėmimas.
Fondo direktorius Vytautas Toleikis ramiai išklausė mamos prašymą paremti dukrą ir buvo itin atviras.
„Labai sunkiai įsivaizduoju, kad pavienį atvejį paremtų. Daugiau mes skiriame visuomeninėms organizacijoms ir jų visokiems projektams, bet ką gali žinoti, kartais pasitaiko ir tokių atvejų. Aš nenoriu vaidinti kieto berniuko ir iš karto daug žadėti“, – prisipažino fondo vedlys.
V.Toleikis pasiteiravo, koks tai instrumentas ir kiek jis kainuoja, ar užtektų dalinės paramos, kokioje mokykloje mergaitė mokosi ir kaip šeima gyvena.
„Parašykite elektroniniu paštu ir Gintaro Steponavičiaus paramos fondo vardu. Mažai vilties, bet jei jūs ieškotumėte sudėtinės dalies, dar surastumėte rėmėjų, tai gal tas ir turėtų kažkokių perspektyvų. Aš vis tiek Gintarui Steponavičiui parodysiu prašymą. Daugiausia jis lemia, mes kolegialiai tariamės, būna didesni prašymai – tai valdyba aprobuoja, o kai tokie smulkučiai – užtenka administracijos ir paties G.Steponavičiaus“, – teigė direktorius V.Toleikis.
Gintaro Steponavičiaus paramos fondas 2014 metais gavo beveik 60 tūkst. litų (17,4 tūkst. eurų) paramos. Nemažai surinktų lėšų paaukojo – 53 tūkst. litų (15,5 tūkst. eurų).
Fondas parėmė knygą-studiją „Reforma Lietuvoje. Įžvalgos apie mokslo ir studijų pertvarką“ – 30 tūkst. litų (8,7 tūkst. eurų). Taip pat paramą skyrė renginiams: krepšinio turnyras „Lazdynų taurė“ ( 1944 litų (563 eurai). Mokytojų dienos renginys atsiėjo 2,7 tūkst. litų (782 eurai). Rudens šventė Pasakų parke buvo paremta – 10,7 tūkst. litų (3,1 tūkst. eurų). Dar apie 8 tūkst. litų (2,3 tūkst. eurų) buvo skirta pavieniams projektams ir prašymams bei administracinėms išlaidoms.
Pareigos privertė sustabdyti veiklą
Algirdo Butkevičiaus labdaros ir paramos fondo bei asociacijos „Petro Auštrevičiaus fondas“ veikla laikinai sustabdyta.
Algirdo Butkevičiaus labdaros ir paramos fondo vadovas ir dabartinis Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka pranešė, kad fondas teisiškai negali veikti, kol A.Butkevičius eina premjero pareigas.
Asociacijos „Petro Auštrevičiaus fondas“ vadovė Jurga Novikienė taip pat informavo, kad veikla sustabdyta, nes P.Auštrevičius yra Briuselyje. „Parašykite jam ir tiesiogiai bandykite ieškoti“, – patarė vadovė.
Paklausta, ar jis gali iš savo kišenės duoti pinigų, moteris tikino, kad gali. „Taip, arba duos nurodymą kažką padaryti, nes mes dabar neturime nė vieno lito lėšų. Fondas neveikia, nebent jis pats ten kažką inicijuoja“, – kalbėjo J.Novikienė.
Fondai prieš rinkimus tampa galvos skausmu
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad politikų labdaros ir paramos fondų veikla nemenku galvos skausmu tampa būtent prieš rinkimus. Žmonėms dažnai sunku atskirti politikų geranoriškumą nuo savireklamos ar net rinkėjų papirkinėjimo.
„Politikai ir tie asmenys, kurie galvoja rinkimuose pabandyti savo laimę, prieš rinkimus dažniausiai suaktyvėja. Seimas pasisakė, kad mažareikšmių aukų neturėtų būti. Jų nuomone, taip galima piktnaudžiauti nuslepiant tikrąjį aukų dydį.
Su fondais taip pat yra problemų. Mes siūlome, kad jų veikla sumažėtų arba iš viso jos nebūtų. Mūsų galimybė reguliuoti fondus prasidės paskelbus rinkimų datą. Tai turėtų būti balandžio mėnesį. Jei politikų fondai persistengs, tai gali būti pripažinta kaip rinkėjų papirkinėjimas. Jau turėjome teismų praktikos per savivaldos rinkimus, kai įvairiais būdais buvo bandoma vilioti rinkėjus. Šokiai ar poilsio vakarai – tai gali būti pripažinta kaip rinkėjų papirkimas.
Pažeidęs Rinkimų įstatymą, populiarumo politikų fondas ir politikas tikrai neįgis. Paprastai įsiklausoma į mūsų rekomendacijas prieš rinkimus, ir fondai nutraukia savo veiklą arba stipriai apriboja“, – kalbėjo pirmininkas Z.Vaigauskas.
