Tam tikriems veikėjams užteko, kad Islandijos gatvėje buvo atidengtas simbolinis užrašas islandų kalba. Paprastas dekoratyvinis užrašas, kuriame islandiškai parašyta „Islandų gatvė“. Jis pakabintas ant šios gatvės pirmuoju numeriu pažymėto pastato.
Taip vilniečiai padėkojo Islandijai, kuri pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau kiti dūrė – vienur dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles plėšo, o čia kabina miesto centre!
Lenkiški leidiniai net pasišaipė – meras R.Šimašius pakabino dvikalbę lentelę lietuvių ir elfų kalba.
Nors tai viso labo dekoratyvinis Islandijos gatvės eksterjero elementas, kurį sukūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojai, net ir jis, pasirodo, sugeba priminti senas nuoskaudas.
Turbūt niekas negalėjo numanyti, kad gražus Vilniaus gestas sukels tokią priešpriešą.
Atsirado asmenų, visai rimtai tvirtinusių, kad R.Šimašiui reikia skirti baudą už gatvių pavadinimus nevalstybine kalba.
Kiti jam dėkojo sakydami, kad pasinaudos šiuo pavyzdžiu. Užsigeidęs dvikalbės lentelės koks Naujosios Vilnios ar Mickūnų gyventojas kabins dekoratyvinį elementą, kur švies užrašas „ul. Wilenska“.
Treti erzino – pagerbiant Islandiją reikėtų visiems užsigeidusiems dvikalbių lentelių pasiūlyti vieną jų pakabinti islandų kalba.
Galbūt dėl tos nuolat atsirandančios priešpriešos Vilniuje iki šiol nėra tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento L.Kaczynskio gatvės.
Mat kai kas purkštavo jau vien įsivaizduodamas tos gatvės pavadinimo lenteles: „L.Kačinskio gatvė“. Neįtiko ir siūloma gatvė – esą ji per trumpa kaimynų valstybės vadovui pagerbti. Bet tai jau atskira tema. Dėl šventos ramybės gatvę pakrikštyti prezidento vardu buvo atsisakyta.
Keista ir net kvaila, kad negalime parodyti pagarbos žmogui vien dėl nesusipratimų, kuriuos kelia rašyba.
Kita vertus, Varšuvoje niekam neužkliūva gatvė, kurioje kabo tokios lentelės: „Aleja Jerzego Waszyngtona“.
Turbūt nereikia aiškinti, kad tai pirmojo Amerikos prezidento G.Washingtono garbei pavadinta gatvė.
Tačiau nei šios didžiulės valstybės vadovai, nei paprasti amerikiečiai tikrai nereiškė pretenzijų dėl to, kad lenkai prezidento vardą ir pavardę parašė laikydamiesi savų rašybos taisyklių.
Vilniuje kitaip. Karštakošių kaimynų nesugeba atvėsinti net tolimoji šaltoji Islandija.
„Sostinė“
