Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas
Stanislovaitis BNS sakė, kad pirminį pakoreguoto plano variantą
valstybės įmonė Valstybės žemės fondas turi parengti iki kovo
pabaigos, o jį suderinti su pastatų savininkais ir įvairiomis
institucijomis bus bandoma iki spalio. Anot jo, būtent Valstybės
žemės fondas apibrėš galimų susitarimų rėmus.
„Valstybės žemės fondas sukvietė į komandą teisininkus,
kultūros paveldo ekspertus, išnagrinėjo situaciją, tiek juridinę,
tiek istorinę medžiagą kelia, vertina, kokios yra galimybės – kiek
ir kur galima keisti planą, kad nepažeistume Kuršių nerijos
išskirtinės vertės (...). Savininkai iš savo pusės turi pateikti
savo lūkesčius ir poziciją, kiek jie maksimaliai gali griauti,
pertvarkyti“, – BNS aiškino A.Stanislovaitis.
Jis sakė, kad šiame etape vienodai vertinami tiek pastatai, dėl
kurių jau priimti galutiniai teismų sprendimai, tiek tie, dėl
kurių tebesibylinėjama.
„Mes kol kas neskirstome – buvo teismų sprendimai, vyksta
teisminiai procesai ar jie pristabdyti. Mes norime ieškoti sprendimų
su visais, su kuriais yra konfliktinė situacija“, – sakė
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius.
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų
rengimą inicijavo premjero sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo
ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė.
„Mes kalbame apie galimybę sutarti, kad tiek valstybės
interesas būtų apgintas, UNESCO reikalavimai išlaikyti,
išskirtinė vertė, ir maksimaliai išsaugoti žmonių interesai. Tai
yra pakankamai sudėtingas uždavinys, kurio galimas rezultatas –
taikos sutartys. Kol kas turėjome susitikimus tik su dviejų patalpų
atstovais, kol kas nuteikia visa tai optimistiškai“, – aiškino
A.Stanislovaitis.
Prie derybų stalo – ir komplekso „Nidos seklyčia“
savininkai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sausį
neskundžiama nutartimi paskelbė, kad šį kompleksą valdanti
bendrovė „Robala“ per metus turi nugriauti svečių namų,
konferencijų centro pastatus ir pastogę.
„Jeigu savininkai sutiks su tam tikra rekonstrukcija, aš manau,
ten tam tikri susitarimai yra galimi. Pirmas susitikimas su jais yra
įvykęs, savininkai pripažįsta, kad reikia kažką daryti“, –
pasakojo A.Stanislovaitis.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė
sekretorė Asta Junevičienė praėjusią savaitę premjerui, aplinkos
ir kultūros ministrams, Neringos ir Klaipėdos merams bei kitoms
institucijoms išsiuntė raštą su raginimu užtikrinti, kad
koreguojant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą
„būtų nepažeistos išskirtinės vietovės vertės ir sustiprinti
jų apsaugos reikalavimai“.
Paklausta, kas paskatino tokį raštą rengti, A.Junevičienė BNS
sakė esanti šiek tiek susirūpinusi dėl to, kaip rengiamos plano
korekcijos.
„Mes susirūpinę šiek tiek, tikiuosi, kad be reikalo. Labai
norėtume, kad nebūtų pamiršta, jog neteisėtos statybos neturėtų
būti įteisintos. UNESCO nepasisako prieš taikos susitarimus, jeigu
taikos susitarimas yra pasiekiamas abiem pusėms sutarus. Bet jeigu
būtų tiesiog neteisėtos statybos, dėl kurių jau priimti teismo
sprendimai, kažkokiu būdu įteisintos, čia būtų labai blogai,
labai didelis nusižengimas“, – aiškino ji.
A.Junevičienė taip pat sakė, kad taikos sutartis tektų apginti
prieš UNESCO.
„Lietuva turės pasiaiškinti UNESCO dėl taikos sutarčių –
kad jos nepažeidžia kriterijų, o tai turės pasiekti Valstybinė
saugomų teritorijų tarnyba“, – teigė Lietuvos nacionalinės
UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė A.Junevičienė.
2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO
saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus
(kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius).
Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų
nugriautas tik vienas pastatas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės
„Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Teismų
vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos
nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų
teritorijų įstatymui. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai,
todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas
atlyginti verslininkams žalą.