Dalis Gedimino kalno šlaito nuslinko prieš porą savaičių, po didelių speigų prasidėjus atlydžiui.
Šiomis dienomis darbininkai jį tvirtina kaldami metalinius strypus, tačiau Nacionalinio muziejaus atstovai teigė, kad tokios laikinos priemonės problemos nesprendžia, nes ateityje pavojus kils ir kalno apačioje esantiems pastatams.
Jau dabar skilinėja Gedimino kalno papėdėje esančio Nacionalinio muziejaus sienos, o rūsyje – dar įspūdingesni plyšiai.
Muziejaus vadovės Birutės Kulnytės teigimu, problemos prasidėjo po to, kai statant Valdovų rūmus buvo nusausintas žemės sluoksnis, esantis po Katedros aikšte.
„Tame muziejaus pastato gale, kuris yra prie Valdovų rūmų, pradėjo lūžinėti naujos betoninės palangės. Vadinasi, toje vietoje pastatas sėda į žemę. Arkikatedrai gresia dar didesnės problemos ir tuo derėtų susirūpinti“, – sakė B.Kulnytė.
Anot istorikų, Gedimino pilies kompleksas – Arkikatedra ir kiti šalia esantys pastatai – prieš šimtus metų pastatyti taikantis prie drėgno dirvožemio ir nuolatinių potvynių, todėl nereikia stebėtis, kad dabar, kai teritorija nusausinta, o Neris nebeišsilieja, istoriniai pastatai deformuojasi.
Anot Vilniaus pilių rezervato vadovės Audronės Kasperavičienės, specialistai ne kartą nustatė, kad Gedimino kalnui ir šalia jo esantiems pastatams kenkia automobilių, funikulieriaus keliama vibracija ir netgi Katedros aikštėje sprogdinami fejerverkai.
Speciali Kultūros ministerijos komisija avarinės grėsmės požymių ant Gedimino kalno nustatė dar prieš kelerius metus, tačiau institucijos iki šiol tik viena kitai permeta atsakomybę, kas turi rūpintis, kad kada nors žemyn nenučiuožtų ir pati Gedimino pilis.
„Mes šienaujame, rūpinamės Gedimino kalnu, bet ne mūsų jėgoms telkti inžinerinį potencialą ir imtis gelbėjimo darbų“, – sakė B.Kulnytė.
