„Galėčiau išeiti, jei, sakykime, mokytojai sakytų, kad
netenkinu, bet išeiti dėl to, kad kažkas nesupranta, kiek yra
įdėta darbo ir kad yra rezultatas, ir kad čia yra rinkiminiai
dalykai – aš tikrai neskubėsiu, tokio malonumo savo oponentams
nepadarysiu“, – BNS sakė A.Pitrėnienė.
Šiuo metu dėl ligos nedarbingumo lapelį turinčią ministrę
valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas
Rolandas Paksas antradienį paragino prisiimti politinę atsakomybę
„dėl situacijos nacionalinio švietimo sistemoje“. Jis tokį
pareiškimą išplatino daliai šalies pedagogų tęsiant pirmadienį
pradėtą neterminuotą streiką.
„Aš manau, kad tai yra rinkimai pirmiausia. Pažiūrėkime, kam
šiandien yra visų liūdniausi artėjantys rinkimai.
Aš dirbu
sąžiningai savo darbą, prisiimu atsakomybę, dirbu dieną ir
naktį, ir šiandien lygiai taip pat telefonu dirbu su savo komanda,
viską skaičiuojame, deriname, darome straipsnius, aš vis tiek
dirbu, nežiūrint į tai, kad esu ligos patale (...).
Tikrai nematau,
dėl ko aš turėčiau tai daryti (atsistatydinti). Dirbu sąžiningai
ir atsakingai, jeigu nori, tegul atstatydina“, – dėstė ji.
A.Pitrėnienė atkreipė dėmesį, jog jai esant ministre jau buvo
pakelti mokytojų atlyginimai. Jie šiek tiek kilo nuo 2016 metų
sausio.
„Jeigu eitų kalba apie interpeliaciją, nemanau, kad jos
laukčiau, kad tai labai malonu, žinoma, nėra malonu, nes kai
žmogus daug dirbi ir padarai – tai kas padidino atlyginimus
mokytojams? A.Pitrėnienės valdoma ministerija. Ir to nenuims jokia
interpeliacija. O jeigu reikės – čia nėra taip, kad aš
negalėčiau išeiti ir palikti tokios labai geros kėdės. Jinai yra
sunki, kruvina kėdė ir man nė kiek nėra baisu jos atsisakyti. Bet
šiandien aš nematau pagrindo“, – aiškino devynis mėnesius
dirbanti ministrė.
„Tvarkiečių“ lyderis R.Paksas, be kita to, pažymi, jog
švietimo sistemoje besiklostanti situacija „kelia socialinę
įtampą, liudija atsakingų valdžios institucijų ir švietimo
bendruomenės dialogo stoką“.
„Mokytojų streikas yra legali, tačiau kraštutinė priemonė,
daranti žalą visuomenės rimčiai. Kodėl mokytojai šiandien
gatvėse? Politinę atsakomybę dėl situacijos nacionalinio švietimo
sistemoje turi prisiimti Švietimo ir mokslo ministrė“, – teigia
R.Paksas.
Antradienį pedagogai tęsia neterminuotą streiką, kurį
pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų
pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip
230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų.
Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų.
Mokytojai reikalauja, kad nuo rugsėjo būtų pradėta
įgyvendinti algų kėlimo programa, be to, siekia, kad būtų
atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių,
kurios esą leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą
nustatyti nevienodą atlygį.
Būtent dėl pastarojo reikalavimo
stringa pedagogų ir Vyriausybės atstovų derybos. Jam įgyvendinti
reikia apie 18 mln. eurų, kurių Švietimo ir mokslo ministerija
sistemos viduje sako nerasianti, savo ruožtu Finansų ministerija ir
premjeras nepritaria valstybės biudžeto peržiūrėjimui.
Profsąjungoms pirmadienį nesusitarus su Vyriausybės atstovais
dėl streiko nutraukimo, dalis pedagogų žada tęsti streiką bent
iki trečiadienio, kol vyks naujas derybų raundas. Dalis pedagogų
pasiryžę streikuoti ir kelias savaites, iki Seimo sesijos.
Ministerijos skelbiamais Statistikos departamento duomenimis,
vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių,
siekia 823,4 euro per mėnesį. Tačiau trečdalis mokytojų dirba
nepilnu krūviu, apie dešimtadalis visų pedagogų turi mažiau kaip
devynias pamokas per savaitę.