Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas turėjo paskelbti sprendimą apeliacinėje byloje, bet vietoje jo pranešė, kad byloje atnaujinamas įrodymų tyrimas, nes kaltinamasis aktas gali būti papildytas naujais duomenimis.
Pernai spalio 5 dieną Vilniaus apygardos teismas R.Lipskį buvo pripažinęs kaltu dėl šnipinėjimo, tačiau tik dėl vieno jo epizodo. Jam buvo skirta 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Jei pagavai nusikaltėlį darant nusikaltimą, griebk jį iškart, neieškok jo bendrininkų ir nelauk, kol žmogus nusikals dar kartą – tokios takstikos laikėsi teismas.
Nors buvo užfiksuota, kad R.Lipskis padarė ne vieną nusikaltimą, teismas nusprendė, kad R.Lipskį tyrėjai sekė per ilgai ir jų surinktus įrodymus pavadino neteisėtai surinktais.
„Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, operatyvinės priemonės turi būti taikomos tik tiek, kiek tai būtina.
Nustačius nusikalstamos veiklos požymius, jie turi būti užkardomi, o ne tęsiama toliau“, – po nuosprendžio komentavo teisėjas Audrius Cininas.
Jo teigimu, iškart R.Lipskio nesulaikę teisėsaugininkai, nors ir netiesiogiai, bet patys skatino nuteistąjį nusikalsti toliau ir jiems pavyko – R.Lipskis telefonu perdavė duomenis apie Šiaulių oro uostą.
„Prokuroras į bylą atėjo su daug, liko mažai. R.Lipskiui buvo inkriminuojama nusikalstama veika, kuri truko kelis metus, dvejus metus, atrodo. Teismas nustatė, kad jo veikla truko apie dvi ar tris dienas“, – kalbėjo A.Cininas.
Valstybinį kaltinimą šioje palaikęs prokuroras Redas Savickas su tokia teismo nuomone kategoriškai nesutiko.
Pasak R.Savicko, R.Lipskis buvo stebimas vadovaujantis ne Operatyvinės veiklos įstatymu, o Žvalgybos įstatymu, nes kartu su buvusiu „Oro navigacijos“ darbuotoju tikėtasi išaiškinti ir kitus asmenis, kurie kaip ir R.Lipskis perdavinėjo informaciją Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai.
Teismą pasiekusi R.Lipskio byla buvo išskirta iš didelės šnipinėjimo bylos, kuri yra tęsiama toliau.
R.Lipskį teismas pripažino kaltu, kad šis 2012 metų spalio 19 dieną nufotografavo tris segtuvus „Oro navigacijos“ dokumentų, kurie buvo susijusę su Vilniaus oro uostu – jo infratsuktūra, komunikacijos kanalais, pakilimo bei nusileidimo takų technine dokumentacija.
Spalio 22 dieną, apie 17 val., Dariaus ir Girėno gatvėje esančioje „Lytagros“ parduotuvėje R.Lipskis nuotraukas perdavė S.Kurulenkai.
Su baltarusiu R.Lipskis taip pat buvo susitikęs 2013 metų kovo 4 dieną.
Tąkart jis A.Kurulenkai pažadėjo perduoti informaciją apie Zoknių oro uostą, NATO kariuomenės bazę, jos apsaugą, patekimo į oro uosto teritoriją išdėstymą, planuojamus statyti naujus objektus, taip pat kokiomis ryšio ir stebėjimo priemonėmis naudojasi NATO kariai.
R. Lipskis taip pat rinko informaciją apie Zoknių oro uostą aptarnaujančius darbuotojus ir, kaip įtariama, šiuos duomenis perdavė.
Pats R.Lipskis kaltu neprisipažino, nors ir neneigė perfotografavęs apie 50-100 dokumentų.
Esą juose jokios svarbios informacijos nebuvo, o tai daręs tik todėl, kad pats noorėjo įbauginti S.Kurulenką, kuris jį buvo pradėjęs šantažuoti ir jam grasinti, jei R.Lipskis neperduos informacijos, kurį domina baltarusį.
„Nėra jokių įrodymu, kad Sergejus yra Baltarusijos agentas ar kokios kitos organizacijos agentas. Nėra įrodymų, kad aš pavogiau ar nupirkau informaciją, kuri yra slapta Lietuvos Respublikos“, – teisme kalbėjo R.Lipskis.
Jis taip pat kaltino prokurorus, kad šie neapklausė paties S.Kurulenkos ir leido jam nenubaustam pasrukti iš Lietuvos.
R.Lipskis buvo sulaikytas 2014 metų sausio 24 dieną ir visą laiką iki nuosprendžio praleido už grotų.
Apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio Lietuvos apeliaciniam teismui įteikė ir pats R.Lipskis, ir valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras.
