Išvydę Karklės pakrantę nuklojusius gelsvos spalvos gurvuolius, kai kurie žmonės nedrįsdavo jų liesti. Tikriausiai žinojo, jog kartais bangos meta į krantą ne tik gintarų, bet ir pavojingų cheminių medžiagų.
Baltijos dugne netoli Bornholmo ir Gotlando salų dunkso šimtai po Antrojo pasaulinio karo nugramzdintų iprito bombų ir sviedinių. Kartais bangos su jūržolėmis išplauna į krantą gelsvą gintarą primenančių darinių, kurių čiupinėti neverta – ipritas skaudžiai nudegina rankas.
„Karklėje – ne ipritas, o naftos produktų atliekos, greičiausiai parafinas, o gal koks nors kitoks darinys. Mėginius jau perdavėme Jūrų aplinkos apsaugos agentūrai – ištirs ir pasakys, kokią dovaną pažėrė Baltija“, – kalbėjo Pajūrio regioninio parko (PRP) ekologas Erlandas Paplauskis.
Neaiškios kilmės atliekos nuklojo Lietuvos pakrantę nuo Girulių ir Karklės. Vašką primenančių teršalų pastebėta ir ties vaizdingu Olando kepurės skardžiu – klaipėdiečių bene labiausiai pamėgta vaikštynių vieta.
Savaitgalį parafiną rankiojo ir krovė į maišus regioninio parko darbuotojai. Girulių paplūdimius prižiūrinčios Klaipėdos komunalinės tarnybos žadėjo surinktas atliekas iš pajūrio išgabenti pirmadienį.
Per socialinius tinklus žmonės įspėti, jog pastebėti teršalai grėsmės jų gyvybei ir sveikatai nekelia. PRP darbuotojai Karklės gyventojus, prie jūros atvykstančius poilsiautojus ragina rinkti atliekas.
Būrelis jaunuolių ties Olando kepurės skardžiu sekmadienį iki pietų apvalė maždaug puskilometrio ilgio pajūrio ruožą. Karklės seniūnija talkininkus aprūpino pirštinėmis, maišais, padėkojo už gražią iniciatyvą.
Sekmadienį tokių pat teršalų aptikta ir Smiltynės pajūryje – ten žmonės irgi rinko mazutu dvokiančias atliekas.
E.Paplauskis džiaugėsi, kad klaipėdiečiai atsiliepė į aplinkosaugininkų raginimą švarinti pajūrį: „Didžiausi gurvuoliai jau surankioti, sudėti į maišus, o trupinius bus sunku sugraibyti. Pakaitinus saulei, jie suminkštės, pradės tirpti.“
Pajūrio regioninio parko lankytojai įspėti, kad vaikštinėdami pajūriu dažniau žiūrėtų po kojomis, nemindžiotų sukietėjusių, bet trapių kaip vaškas naftos produktų frakcijų.
Savaitgalį atsirado žmonių, nepatingėjusių kuopti Karklės pakrantes – rankiojo šiukšles, medgalius, tinklų liekanas, didesnius parafino gabalus. Maišus su atliekomis galima palikti prie artimiausių laiptų šalia kopų.
„Jeigu kiekvienas lankytojas čiuptų maišą ir iškuoptų šiukšles bent iš nedidelio paplūdimio plotelio, greitai susitvarkytume“, – tvirtino E.Paplauskis.
Atliekų rinkėjai juokavo, kad priekrantės žvejams greitai jau nebereikės plaukti į jūrą ir traukti menkių – parafino žaliavos nedideliam žvakių gamybos fabrikėliui Karklės pajūryje užtenka.
Tačiau aplinkosaugininkai nepataria žaisti su neaiškios kilmės atliekomis – nežinia, kam tinka toks parafinas. Bus aiškiau tada, kai atliekų cheminę sudėtį ištirs Jūrų aplinkos apsaugos agentūros specialistai.
Pastarieji Girulių ir Karklės pajūryje sugraibytų teršalų mėginius žada laboratoriškai ištirti per savaitę. Smiltynėje pastebėti gurvuoliai, beje, niekuo nesiskiria nuo rastų prie Olando kepurės skardžio ir kitur.
Su smėliu ir šiukšlėmis susimaišiusias smulkesnes parafino frakcijas, trupinius bus nelengva pašalinti. Dalį jų bangos nuplauks į jūrą, o kiti pasiliks paplūdimiuose, kur vasarą deginasi šimtai poilsiautojai.
Apie Lietuvos pajūrį užplūdusius teršalus pranešta Klaipėdos rajono ir uostamiesčio savivaldybėms.
PRP direkcijos duomenimis, maždaug 4 kilometrų ilgio paplūdimių ruožas užterštas gelsvais gurvuoliais.
Beveik neabejojama, kad pakrantes užteršė koks nors pro šalį plaukęs didelis tanklaivis su naftos produktais. Parafinas laivo rezervuaruose susiplaka vėsesniais orais, kai plukdomas mazutas nepašildomas.
Nors naftos ir kitokių produktų atliekos iš tanklaivių priimamos visuose pasaulio uostuose, ne visi jūrininkai jas sąžiningai deklaruoja, baimindamiesi, kad tada į dienos šviesą gali išnirti ir įgulos darbo brokas.
Kai mazutas plukdomas pažeidžiant temperatūrų režimą, jo kokybė prastėja. Tai sužinoję užsakovai gali nepriimti krovinio, mažinti jo kainą. Atsikračius parafino atviroje jūroje ir šuo nesulos, kad laive būta kažkokių problemų.
Parafinas, mazutu užteršti balastiniai vandenys iš plaukiančių tanklaivių į jūrą išleidžiami slapčia, dažniausiai tai daroma naktimis. Vandenynuose niekas to gali nepastebėti, o Baltijos jūroje – viskas kaip delno.
Neįsivaizduojama, kad šitaip galėtų nutikti, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybių pakrantėse. O jeigu koks nors laivas ir išleistų atliekas, būtų greitai sulaikytas, jo savininkai neišvengtų didžiulių baudų už jūros aplinkos teršimą.
Pirmadienį PRP direkcija Girulių-Karklės pajūryje organizuos talką. Parko aplinkosaugininkai tikisi savivaldybių aktyvumo – surinktus teršalus būtina išgabenti į atliekų sąvartynus.