Specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet šių duomenų nepakanka įtarimams pareikšti.
Su R.Paksu BNS susisiekti kol kas nepavyko, STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas BNS teigė, jog informaciją apie tyrimą tarnyba pateiks vėliau pirmadienį.
Apie tyrimą – nedaug žinių
Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius BNS patvirtino, jog praėjusią savaitę buvo apklaustas byloje liudytojo statusu, tačiau jis atsisakė atsakyti į klausimus, apie ką buvo apklausa ir apie patį tyrimą.
„Tikrai nežinau, nes ten kažkokie nereikšmingi dalykai, kuriuos man sunku dabar atsiminti“, – kalbėjo A.Genevičius.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS sakė, jog nėra informuotas apie A.Genevičiaus apklausą.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis BNS sakė apie naują tyrimą žinantis tik iš žiniasklaidos, o situaciją vertino kaip „nesisteminių partijų traiškymą“.
„Žinau tiek, kiek rašoma žiniasklaidoj, ir žinau, kad vyksta nesisteminių partijų traiškymas. Tos partijos, kurios galbūt labiau eurorealistės, šiek tiek euroskeptiškesnės, jos netinkamos dabartinei demokratinei valdomai sistemai, ir dėl to jos traiškomos.
Jei pažiūrėsime konservatorių partijos bylą su buvusiu iždininku Vitu Matuzu, tai partijai nėra pareikšti įtarimai, taip kad pas mus selektyvus teisingumas, dvejopi standartai, ir gaila, kad už viso šito stovi prezidentė, kuri globoja dvi partijas, liberalus ir konsevatorius“, – piktinosi „tvarkiečių“ seniūnas.
Koalicijos nesugriaus
Tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kaip specialųjį liudytoją apklausė Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininką, neskaldo valdančiosios koalicijos, sako jos lyderis, premjeras Algirdas Butkevičius.
A. Butkevičius teigia, kad R. Pakso apklausa domėsis tiek, kiek jam leidžiama, o apskritai jam šis faktas buvo naujiena.
„Aš negaliu į teisėsaugos institucijų darbą kištis“, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministras pirmininkas.
Anot jo, R. Pakso apklausa valdančiųjų neskaldo. „R. Paksas nėra nei Vyriausybės narys, nei Seimo narys“, – teigė premjeras.
Sulaukė klausimų
R.Paksas naujienų agentūrai BNS teigė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai uždavė klausimus apie jo pažintis su vienu dienraščio „Lietuvos rytas“ savininkų ir vyriausiuoju redaktorium Gedvydu Vainausku ir prekybos centro „Norfa“ direktoriumi.
„Aš atsakiau, ar pažįstu Gedvydą Vainauską, ar pažįstu „Norfos“ direktorių, aplinkos viceministrą Algirdą Genevičių ir po šitų klausimų apklausa baigėsi, išskyrus vieną dalyką, kad šalia kitų dovanų gavau specialiojo liudytojo statusą“, – BNS sakė R.Paksas.
R.Paksas teigimu, šis tyrimas yra tęstinis procesas, kuris prasidėjo prieš „Tvarką ir teisingumą“.
„Tai man iki skausmo aišku. (...) Šiandien Lietuvoje yra peržengtos visos demokratijos ribos“, – kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis. Jis teigė buvęs apklaustas „Tvarkos ir teisingumo“ būstinėje.
STT teigia tirianti aplinkybes dėl galimai daryto poveikio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tarnautojams.
„Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad vienos iš žiniasklaidos įmonių vadovas G.V. , atstovaudamas kitų asmenų interesus, susitarė su vienos politinės partijos vadovu R P., kad šis už didelės vertės kyšį, pasinaudodamas savo įtaka politinės partijos nariams, dirbantiems Aplinkos ministerijoje, paveiks ministerijai pavaldžios institucijos –
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos – darbuotojus, kad šie leistų pradėti eksploatuoti Prienų mieste minėtam mažmeninės prekybos tinklui priklausantį prekybos centrą“, – rašoma STT pranešime spaudai.
G.Vainauskas sakė nieko nežinantis apie STT tyrimą.
„Pirmą kartą apie tai girdžiu. Čia yra nesąmonės“, – BNS pirmadienį sakė G.Vainauskas.
Neigia įtarimus
Mažmeninės prekybos bendrovė „Norfos mažmena“ neigia sąsajas su neteisėtomis veiklomis, teisėsaugai vykdant tyrimą dėl prekybos poveikiu, sako įmonės atstovas spaudai Darius Ryliškis.
„Mes neigiame bet kokias sąsajas su kokia nors neteisėta veikla“, – BNS sakė D.Ryliškis. Išsamesnių komentarų įmonės atstovas nepateikė.
Tai ne pirmas teisėsaugos tyrimas, kuriame figūruoja „Tvarkos ir teisingumo“ nariai ir pati partija. 2015 metų pabaigoje STT partijai kaip juridiniam asmeniui pareiškė įtarimus dėl pinigų plovimo ir prekybos poveikiu.
Įtarimai „Tvarkai ir teisingumui“ buvo pateikti atliekant užpernai pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kurio metu kaip įtariamieji dėl skirtingų nusikalstamos veikos epizodų apklausti 12 asmenų, iš jų septyni yra valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys.
Viešai žinoma, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pareikšti Seimo nariui Rimui Antanui Ručiui, buvusiems vidaus reikalų ministro patarėjams Ervinui Raistenskiui, Kęstučiui Kasakaičiui, buvusiam valstybės įmonės „Infostruktūra“ direktoriui Ričardui Bražėnui, Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjui Rimvydui Jančiauskui, ministerijai pavaldaus Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojui Jonui Ūsui, bendrovės „NT Service“ vadovui Peisachui Kačerginskiui, verslininkams Rolandui Skaisgiriui, Justinui Garliauskui.
Daugiau įtariamųjų viešai nežinoma. Įtarimai buvo pareikšti ir buvusiam viceministrui Algimantui Juocevičiui, tačiau jis mirė.
Statybų inspekcija atvejį patikrins
Po teisėsaugos pradėto tyrimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) patikrins, ar teisėtai buvo priimtas sprendimas dėl prekybos centro „Norfa“ Prienuose statybų.
„Šiuo metu STT (Specialiųjų tyrimų tarnybai) pradėjus tyrimą, VTPSI priėmė sprendimą atlikti nurodyto statinio statybos užbaigimo akto išdavimo teisėtumo patikrinimą“, – rašoma pirmadienį BNS pateiktame inspekcijos atsakyme.
Inspekcija patvirtino, kad tyrime, kuris pradėtas įtariant, kad „Lietuvos ryto“ savininkas Gedvydas Vainauskas sutarė su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovu Rolandu Paksu, jog šis už kyšį paveiks valdininkus leisti eksploatuoti „Norfos“ parduotuvę Prienuose, buvo apklausti ir keli Statybų inspekcijos pareigūnai.
Anot inspekcijos, minimo pastato statybos užbaigimo procedūrų metu buvo nustatyta statybos dokumentacijos trūkumų, kai kurie dokumentai nebuvo pateikti.
Statybos užbaigimo komisijos pirmininkas raštu informavo statytoją, kad statybų užbaigimo aktas nepasirašomas ir nurodė pašalinti nustatytus trūkumus. Po kelių dienų statytojas raštu atsakė, kad trūkumai pašalinti, ir pateikė trūkstamus dokumentus.
Patikrinusi gautus dokumentus komisija baigė darbą, pasirašydama aktą.
Statinio statybos užbaigimo aktas išduodamas, kai statybos užbaigimo komisija pripažįsta, kad statinio projekto sprendiniai įgyvendinti tinkamai.
