„Neraginu (K. Trečioko atsistatydinti, – red.) dėl to, kad esu ne tik ministras pirmininkas, bet ir žmogus, ir žinau, kad čia yra sukurtas spektaklis.
Aš žinojau iš tam tikrų institucijų, kad ta informacija apie telefoninius pokalbius bus viešai paskelbta, bet aš sakau: labai džiaugiuosi, žmonės sužinos, apie ką buvo kalbėta, bet tai nieko bendro neturi su Vijūnėlės dvaru“, – teigė A.Butkevičius trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.
Ministras pirmininkas tikino žurnalistus, kad „tikriausiai praėjusių metų viduryje“ vykusiame pokalbyje su Druskininkų meru bendrapartiečiu Ričardu Malinausku nekalbėjęs apie jokį konkretų objektą.
„Kalbėta apie kurortinius miestus, ir jis kalbėjo kaip Savivaldybių asociacijos atstovas. Buvo kalbama ir su Palangos, Birštono, ir su kitais merais“, – dėstė A. Butkevičius.
Ministras pirmininkas taip pat priminė nuo pat pirmos dienos, kai sužinojo apie statomą Vijūnėlės dvarą, turėjęs neigiamą nuomonę dėl šio objekto statybos.
„Labai nustebino šitas pokalbis su R.Malinausku, lyg tai buvo kalbėta apie Vijūnėlės dvarą. Paprastai pasakius, pagoglinkite, ką Butkevičius yra kalbėjęs apie šitą pastatą, – jis nuo pat pirmos dienos, kai atvyko į „SPA Vilnius Druskininkai“ sanatoriją, (...) jį įvertino jau tuo metu neigiamai. Ponas Malinauskas žinojo, kad į Butkevičių dėl to objekto kreiptis nėra tikslo, nes niekada nebus iš jo pritarimo“, – dėstė premjeras.
Jis taip pat tikino nuolatos bendraująs su įvairių miestų merais, ir R. Malinauskas nėra tas, su kuriuo bendrauja dažniausiai.
„2014-2015 m. man daugiausiai skambino Palangos miesto meras konservatorius ponas Vaitkus, kad greičiau pastatytume koncertų salę, ir tikrai nenusižengiant jokiai tvarkai raginimų buvo labai daug. R. Malinauskas man skambino labai retai“, – sakė A.Butkevičius.
Ministras pirmininkas istoriją su Vijūnėlės dvaru vadino subliuškusiu politiniu šou.
„Mane, kaip ministrą pirmininką, stebina, kad Lietuvoje vyksta tokie dalykai, kur be jokių faktų bandoma traktuoti, kad Vyriausybė lyg tai yra korumpuota ir priima kažkokius kažkam palankius sprendimus.
Noriu labai atsakingai pasakyti, kad mano, ministro pirmininko, darbo laikotarpiu nė vieno, nebent aš nežinočiau, nutarimo projekto darbotvarkėje niekada nebuvo įtraukta, kuris galėtų tenkinti kažkieno interesus“, – tikino A.Butkevičius.
Kauno apygardos prokuratūra antradienį pranešė nutraukianti ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškinosi galimą neteisėtą poveikį rengiant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo.
„Išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus visas aplinkybes, nustatytas kitame su šiuo statiniu susijusiame ikiteisminiame tyrime, kurio metu buvo tiriamos 2015 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1025 priėmimo aplinkybės, vasario 29 d. buvo priimtas sprendimas šį ikiteisminį tyrimą nutraukti. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad ištirtose aplinkybėse nėra Baudžiamajame kodekse nustatytų būtinųjų piktnaudžiavimo ir kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą požymių“, – konstatavo prokurorai.
Šiame tyrime specialiaisiais liudytojais buvo apklausti aplinkos ministras „tvarkietis“ K. Trečiokas, Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas. Premjeras Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas A. Butkevičius buvo apklaustas kaip liudytojas.
Seimo komisija pažeidimų nerado
Seimo Antikorupcijos komisija valdančiųjų balsais priimtose išvadose išteisino saviškius, jiems pripažindama tik menkus nusižengimus, o opozicinių konservatorių veiksmus siūlo tirti teisėsaugai.
Komisijos išvados antradienį patvirtintos už jas balsavus 10 parlamentarų, prieš buvo trys, vienas susilaikė, visas išvadų tekstas kol kas redaguojamas. Komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius bei kiti opozicijos atstovai komisijoje pranešė dėl išvadų pateiksiantys atskirąją nuomonę.
Vertindama Druskininkų epizodus komisija konstatavo, kad Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo buvo priimtas nesilaikant pačios Vyriausybės nustatytos tvarkos, tačiau esminių pažeidimų nerado.
Ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškinosi galimą neteisėtą poveikį rengiant Vyriausybės nutarimą, atliko teisėsauga, tačiau antradienį prokuratūra pranešė tyrimą nutraukusi.
Prokuratūra teigia, kad suinteresuotų „tam tikrų asmenų“ bendravimas su politikais dėl skubesnio Vyriausybės nutarimo priėmimo negali būti laikomas nusikalstama veikla, bet pažeidė politikų elgesio principus.
Užkliuvo konservatorių giminių verslai
Tuo tarpu atsakydama į klausimus, susijusius su konservatorių veiksmais bei jų šeimų verslu, komisija patvirtino opozicijai nepalankias išvadas vertindama su banko „Snoras“ bankrotu, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergienės žmonos Austėjos Landsbergienės privačiu verslu susijusius epizodus.
Komisija konstatuoja, „kad prokuratūroje nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su buvusios Seimo pirmininkės (konservatorės) Irenos Degutienės galimai neteisėtais veiksmais dėl jos sūnaus Gedimino Degučio bendrovei „Novotersa“, jau po banko „Snoras“ bankroto, šiame banke laikytomis lėšomis ir tame pačiame banke paimto kredito padengimo“.
Šiuo klausimu prašoma Generalinės prokuratūros peržiūrėti „procesinių sprendimų dėl šių ikiteisminių tyrimų pagrįstumą bei pasisakyti dėl nepagrįsto turto gavimo UAB „Novotersa“ ir UAB „AviaAM B03“.
Komisijos teigimu, Karalienės Mortos mokyklos vadovė Austėja Landsbergienė su bendrove „NT valdos“ sudariusi preliminariąją sutartį dėl naujos mokyklos statybos savo veiksmais siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“.
„Dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, kadangi valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, bet privataus kapitalo subjekto „Karalienės Mortos mokykla“ naudai ir interesams tenkinti, dėl ko valstybė turėtų papildomų išlaidų. Darytina išvada, jog aukščiau paminėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma turtinė žala valstybei bei jos piliečiams“, –teigiama išvadose.
Seimas Antikorupcijos komisijai praėjusių metų lapkritį pavedė atlikti tyrimą dėl situacijos socialdemokrato Ričardo Malinausko vadovaujamuose Druskininkuose ir dėl konservatorių atstovų šeimų verslo interesų.
Iniciatyvą pradėti parlamentinį tyrimą dėl Druskininkų savivaldybės valdomų bendrovių veiklos teisėtumo, statybų, laikraščio leidybos pradėjo opoziciniai konservatoriai ir liberalai. Tačiau svarstant nutarimo projektą į jį įrašyti ir „tvarkiečio“ Petro Graužulio pasiūlymai tirti klausimus, susijusius su konservatorių vadovų šeimų nariais.
Opozicijos siūlymu Antikorupcijos komisija aiškinosi Vijūnėlės dvaro statybų istoriją ir teisėtumą, kas ir kokiu pagrindu naudojosi Druskininkų savivaldybės įkurtos bendrovės poilsio centro „Aqua“ paslaugomis, ar nebuvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas ten įdarbinant mero, savivaldybės vadovų ir administracijos darbuotojų giminaičius.
Tarp valdančiųjų iniciatyva atsiradusių klausimų – ar privačios Karalienės Mortos mokyklos vadovė, konservatorių lyderio sutuoktinė A.Landsbergienė pasirašydama sutartį dėl naujos mokyklos statybos bendrovės „NT valdos“ lėšomis valstybinės žemės sklype nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą bei lėšas.
