J. Sabatauskui teisėsaugos tyrimai primena muilo operą

Pusę metų trukęs spektaklis dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro subliuško, teigė Socialdemokratų partijos narys parlamentaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Jis priminė, kad draudžiama atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis, o atsakomybę už tai numato Baudžiamasis kodeksas.

J. Sabatauskui teisėsaugos tyrimai primena muilo operą.<br>D.Umbraso nuotr.
J. Sabatauskui teisėsaugos tyrimai primena muilo operą.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 2, 2016, 9:26 AM, atnaujinta Jun 5, 2017, 9:30 PM

Teisėsaugos institucijos pusę metų tyrė galimą neteisėtą poveikį rengiant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo, tačiau antradienį pranešta, kad prokuratūros sprendimu tyrimas nutrauktas. Trečiadienį apie tai buvo kalbama Socialdemokratų partijos frakcijos spaudos konferencijoje „Viešai atliekami ikiteisminiai tyrimai žlugdo teisėsaugos institucijas“.

„Tyrimas neužvilkintas, atliktas operatyviai. Daug kas klausia: kodėl nutraukėte, taigi buvo galima toliau tirti? Žinoma, buvo galima dar tirti. Bet kai kam buvo atimta galimybė rengti politinį spektaklį“, – teigė J.Sabatauskas.

Tyrimo duomenis draudžiama platinti

Antikorupcijos komisijos medžiagoje buvo pateikti kriminalinės žvalgybos duomenys. Antradienį visas internetas mirgėjo pokalbių išklotinėmis. Ar nutraukus teisinį tyrimą galima platinti tyrimo medžiagą?

„Ikiteisminio tyrimo duomenys nenaikinami, bet jie tikrai neplatinami. Pavyzdžiui, žmogus kaltinamas labai sunkiais nusikaltimais ir jam pateikiami įtarimai. Paskui paaiškėja, kad žmogus nieko dėtas, bet medžiaga išplatinta. Tada rinkitės ir atrinkinėkite tas razinėles. Žmogus įtiki absoliučia asmens kalte, ir kai reikia nutraukti, kyla apmaudas.

Čia atsiranda rūšiavimas, ir man labai keista. Ar kaltas mūsų teisėsaugos institucijų pareigūnų mentalitetas? Jis nesiskiria nuo visų. Ar čia kompetencijų trūkumas? Ar tiesiog tendencingumas? Bet pateikus užklausas dėl kitų tyrimų, duomenys nepateikiami“, – sakė J.Sabatauskas.

Pasak jo,  akivaizdu, kad teisėsaugos institucijos daro įtaką politiniams procesams ir galbūt kartais net vykdo politinius užsakymus: „Kalbant apie STT didelį entuziazmą, jį galima pagirti, tačiau kiekviename tyrime yra svarbus blaivus protas.“

Į paviešintų pokalbių išklotinių turinį J.Sabatauskas neketina gilintis, nes tyrimas nutrauktas ir medžiaga turėtų gulėti archyve.

Gal nagrinėti per „Facebook“?

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Darius Petrošius teigė, kad teisėsaugos institucijų atliekamas tyrimas parodė, jog siekiama ne atskleisti nusikaltimą, o viešinti politinius dalykus žiniasklaidoje.

„Nėra buvę, kad vienas ar kitas dalyvis apie veiksmus sužinotų iš žiniasklaidos. Taip pat išklotinių paviešinimas – tai šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Nesvarbu, kad tai politikos atstovas. Šita praktika netoleruotina“, – teigė D.Petrošius.

J.Sabatauskui teisėsaugos darbas pirminė serialą. „Kaip muilo operos serialas, kam įtarimai pateikti, kam ne. Siūlyčiau viską daryti per „Facebook“. Numatyti, kam pateikti įtarimus ir kam ne. Nuosprendį taip pat geriausia būtų priimti „Facebook“, – pašiepė politikas.

Nustebino prievartinis atvesdinimas

Pirmadienį specialiųjų liudytojų statusu buvo apdalytas R.Paksas, taip pat „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis, o „Lietuvos ryto“ vadovui Gedvydui Vainauskui pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu.

J.Sabatauskas teigė, kad jį labai nustebino prievartinio atvesdinimo forma.

„Asmenys buvo pakviesti į apklausą ypatingu būdu. Ne telefonu ar kvietimu, o atėjo pareigūnai ir nusivedė. Ar R.Paksas būtų nėjęs į apklausą? Nemanau. Tik prezidentė sau leidžia nedalyvauti apklausose. Ta pati prievartinė atvesdinimo priemonė buvo taikoma ir G.Vainauskui“, – kalbėjo politikas.

„Mes neanonsuosime savo tyrimų, kaip viešai daro STT. Nesakau, kad rytoj pradėsime vieną tyrimą, o poryt kitą. Mes neskelbiame atliktų tyrimų, kuriuose nustatėme, kad, mūsų manymu, nėra reikalo reaguoti griežtai“, – teigė politikas.

Parlamento narys priminė, kad dėl pažeistų žmogaus teisių kiekvienas asmuo turi teisę  kreiptis į teismą dėl procesinių veiksmų. Išnaudojus visas priemones galima kreiptis ir į Strasbūro teismą. J.Sabatauskas teigė, kad daugiau nenorėtų gilintis, nes šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.