Iki šiol nemaža dalis tokių istorijų baigdavosi Norvegijos vaiko gerovės organizacijos „Barnevernet“ naudai ir iš lietuvių šeimų atimti vaikai būdavo perduodami globėjams Norvegijoje, net jei Lietuvoje ir buvo giminaičių, galinčių jais pasirūpinti.
Ši situacija turėtų iš esmės pasikeisti, mat Norvegija pagaliau ratifikavo Hagos konvenciją. Šios tarptautinės konvencijos ratifikavimui Norvegijos parlamentas pritarė dar pernai.
Apie tai, kad Norvegija ratifikavo Hagos konvenciją, naujienų portalui lrytas.lt pirmadienį patvirtino Norvegijos ambasadorius Dagas Malmeras Halvorsenas. Norvegijoje minėta konvencija įsigalios liepos 1 d.
D.M.Halvorseno teigimu, po Hagos konvencijos ratifikavimo Norvegijoje bus tam tikrų pokyčių teisėje bei administravime. „Šie pokyčiai susiję su atvejais, kai kalbame apie vaikus, kurie susieti daugiau nei su viena šalimi. Norvegijoje turėsime centrinį padalinį, kuris bus atsakingas už bendravimą su kitomis šalimis vaiko gerovės klausimais. Kai klausimai bus susiję su lietuvių vaikais ar vaikais iš lietuvių šeimų, būtent šis padalinys ir tarpininkaus sprendžiant šiuos klausimus“, – kalbėjo ambasadorius ir pridūrė, kad tai padės glaudžiau bendradarbiauti vaiko gerove besirūpinančioms tarnyboms Norvegijoje ir Lietuvoje.
Kalbėdamas apie tai, ar minėtos konvencijos ratifikavimas kaip nors paveiks šiuo metu žinomus ginčų teismuose dėl vaiko globos atvejus, ambasadorius teigė: „Manau, kad tai labiau susiję su ateities bylomis.“
Paklaustas, kodėl Norvegija taip užtruko su Hagos konvencijos, kurią daugelis Europos šalių ratifikavo daug anksčiau, priėmimu, ambasadorius sakė: „Priežasčių yra daug, bet dabar šis instrumentas bus naudojamas ir bendravimas bus kur kas artimesnis.“
Po šios konvencijos ratifikavimo, atsirado galimybė, kad iš tėvų paimtų vaikų globos teisės teismo sprendimu gali būti perduodamos giminaičiams, gyvenantiems kitoje šalyje. Taip pat apie vaikų galimybes sugrįžti į gimtąją šalį bus daugiau informacijos suteikiama ir šeimos nariams ar kitiems asmenims, kurie gali rūpintis vaiko globa vaiko gimtojoje šalyje.
„Kalbame apie labai jautrius atvejus, šeimos klausimus, tad ir atsakomybė teks abiem suinteresuotoms šalims. Keisimės informacija ir ieškosime geriausios išeities“, – kalbėjo ambasadorius.
Šios konvencijos pasirašymo laukė ne tik Lietuva, kur vaikų grąžinimo į gimtąją šalį klausimas buvo gana problemiškas – panašių atvejų būta Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Rumunijoje, tad žinia apie konvencijos pasirašymą jose taip pat sutikta pozityviai.
Pernai Lietuvoje apsilankiusi Randhi Talset, Norvegijos vaiko gerovės srityje dirbančios organizacijos „Voksne for barn“ vadovė, anuomet paklausta, ar konvencijos ratifikavimas pagelbės šiuo metu dėl teisės auginti savo vaikus kovojantiems lietuvių emigrantams, sakė: „Sunku pasakyti, ar tai iš esmės keis situaciją, tačiau informacijos keitimasis tarp šalių bus labiau sureguliuotas. Sunku komentuoti konkrečias bylas, nes neabejotinai yra priežasčių, kodėl vaiko gerove besirūpinančios tarnybos turėjo reaguoti. Bet kuriuo atveju Norvegijos vyriausybė turi teikti daugiau informacijos imigrantams apie mūsų sistemos ypatumus.“
L.Linkevičius norvegų sprendimą sveikina Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kalbėdamas apie Hagos sutarties ratifikavimą, sakė: „Sveikintinas dalykas, tai rodo didesnį Norvegijos atvirumą šiais klausimais. Anksčiau buvo labai sudėtinga gauti informacijos ir dalyvauti tam tikruose procesuose.“
L.Linkevičiaus teigimu, pozityvių ženklų pasirodė jau pernai, kai Norvegijos vaiko gerovės tarnyboms buvo parengta įvairių rekomendacijų, kaip nagrinėti klausimus, kai vaikas yra užsienietis.
„Ši konvencija svarbi tuo, kad nuo vasaros bus konkreti institucija, kuri tiesiogiai bendraus su kitos šalies institucijomis. Tai nereikėtų suprasti, kaip liberalizavimo požiūrio ar tvarkos, neturėkime iliuzijų. Bet įvykus kokiam nors įvykiui, tai padės spręsti problemas.“ Ministras pabrėžė, kad probleminiais atvejais ši konvencija leis greičiau padėti savo piliečiams.
G.Leščinskienė teisybės ieško teismuose
Bene garsiausiai Lietuvoje nuskambėjo Gražinos Lesčinskienės ir jos sūnaus Gabrieliaus B. istorija. Gabrielius Norvegijoje pas globėjus gyvena jau antrus metus ir motina kovoja su vaiką iš jos atėmusia Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“.
Pernai Miorės ir Rumsdalio apskrities komisijos sprendimu sūnaus netekusi G.Leščinskienė siekia jį susigrąžinti. Apie vaiko globėjų šeimą G.Leščinskienė žino labai mažai: vyras ir moteris dirba, turi dar vieną vaiką.
Norvegijos teismui paskelbus, kad dėl sūnaus globos kovojanti G. Leščinskienė su berniuku galės matytis kartą per mėnesį po tris valandas, lietuvė jau ruošiasi ilgai lauktam susitikimui. Jei nė viena pusė sprendimo neskųs, jis įsigalios kovo pabaigoje.
Nors Norvegijos vaiko gerovės specialistai nuo komentarų apie konkrečias bylas susilaiko, motyvuodami privalomu tokioms byloms konfidencialumu, vis tik išsakyta pastebėjimų, kad konvencijos ratifikavimas šiuo metu teisę auginti savo vaikus jau praradusiems tėvams esmingai situacijos nepakeis.
Gabrieliaus močiutė vertino kritiškai
Gabrieliaus močiutė Regina Stašienė kalbėdama apie konveciją sakė: „Gal vilties šiek tiek daugiau, kaip jie vykdys tą konvenciją, dar gali būti visaip.... Po teismo sprendimo tempia, dėl pasimatymų taip pat dar bus tariamasi. Duok, Dieve, kad tai bus žingsnis kiton pusėn.“
Moteris tikino, kad ir Lietuvoje pasikliauti nėra kuo: „Kai aš tiek daug praėjau, galiu vienu kitu politiku tikėti. Ypač institucijomis, kurios turėjo dirbti ne taip, kaip dirba, taip kritęs pasitikėjimas, kad siaubas“, – sakė moteris.
Ką numato Hagos konvencija?
Hagos konvencijos tikslas yra užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią Susitariančią Valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinti, taip pat garantuoti, kad vienos Susitariančios Valstybės teisės aktų nustatytos globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos ir kitose Susitariančiose šalyse.
Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį vaikas yra neteisėtai išvežtas ar laikomas, kai:
– pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš jį išvežant ar laikant, įstatymus; – jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Hagos konvencija taikoma, jei neteisėtai išvežamas ar laikomas vaikas, kuris dar nėra sulaukęs 16 m. amžiaus, nuolat gyveno Susitariančioje Valstybėje prieš pat pažeidžiant jo globos teises ar teisę su juo matytis.
Tokia grobimo samprata atitinkamai yra įtvirtinta ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000, kuris Lietuvai, tapusiai Europos Sąjungos nare, privalomas.
