„Jei verslininkas keptų bandeles, kurių niekas nevalgo – tai kiek galėtų jis egzistuoti? Tikrai neilgai. Taip dabar daro švietimo sistema – „kepa“ studentus, kurių niekam nereikia. Nemanau, kad mes, mokesčių mokėtojai, turime mokėti pinigus, kad universitetai išgyventų“, – portalui lrytas.lt rėžė vilnietis Gintaras.
Galėtų likti tik du ar trys universitetai
Praėjusiais metais pedagogikos kryptyje studentų priėmė net 16 aukštųjų mokyklų, bet trečdalyje jų studentų skaičius nesiekė net dešimties.
„Tokio didelio pedagogų poreikio nėra, nes mažėja mokinių skaičius, o mokytojų skaičius yra pakankamai didelis Lietuvoje. Jau nebekepama tiek diplomuotų edukologų. Lygiai taip pat valstybės finansuojamų vietų yra sumažinta tris ar keturis kartus.
Šiuo metu siekiama mokytojus rengti aukščiausiu lygiu ir tai gali padaryti tik stipriausi universitetai, kurių Lietuvoje galėtų likti tik du ar trys“, – kalbėjo buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius.
Kodėl reikėtų konsoliduoti aukštųjų mokyklų tinklą? Pasak buvusio ministro, mažėjant studentų skaičiui valstybėje ir poreikiui atskiruose srityse neapsimoka ir visiškai neracionalu išlaikyti tokią milžinišką infrastruktūrą, nes pastatai ir kiti dalykai kainuoja labai brangiai.
Pedagogikos studijos – žemo lygio
Pasak G.Steponavičiaus, dabar pedagogikos studijų prestižas, atmetus vieną kitą išimtį, yra tikrai žemo lygio. Pirmiausia reikėtų pakelti pedagogikos studijų lygį. Tačiau to neįmanoma pasiekti, jei geriausi dėstytojai ir geriausios pajėgos nebus sutelktos.
„Mes turime atskirą aukštąją mokyklą, kuri save vadina mokytojų kalve, o iš tiesų savo lygiu labai stipriai atsilieka nuo lūkesčių, kurie susiję su ugdymo kokybe.
Vyriausybė ketina priimti sprendimus, kurie padėtų Lietuvos edukologijos universitetą prijungti prie kito universiteto (Vilniaus universiteto – Red.). Mano supratimu, tai pirmas žingsnis, kurį reikia padaryti“, – teigė liberalas.
Neturėtų ruošti „grynų pedagogų“
Buvęs švietimo ir mokslo ministras siūlo pereiti prie vyraujančios ir sėkmingos pasaulio praktikos, kur nebėra grynųjų pedagoginių studijų, o jos yra derinamos su kita specialybe.
„Turime suprasti, kad neturėtų būti ruošiami gryni pedagogai. Yra vadinamasis nuoseklusis pedagogų rengimo modelis, kuris reiškia, kad žmogus studijuoja matematiką ar fiziką kaip specialybę ir pakeliui apie 50 kreditų susirenka iš pedagoginių dalykų žinių. Geriausias pavyzdys – kaip šiais metasi Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto 15 absolventų nuėjo dirbti fizikos mokytojais.
Taip pat turėtų atsirasti didesnės finansinės paskatos, kad universitetai norėtų daugiau dėmesio skirti pedagoginiams dalykams. Norint kokybiško pedagogų rengimo, turi būti deramas finansinis užtaisas“, – sako G.Steponavičius.
Pedagoginius universitetus okupavo kūno kultūra
Pedagogus rengiančiuose universitetuose Kūno kultūros programos kasmet pritraukia vis daugiau studentų. Šiaulių universitetas beveik pusę pedagoginės krypties studentų priima į Kūno kultūros programą. Klaipėdos universitetas – net du trečdalius. Tuo tarpu LEU – trečdalį visų savo studentų.
„Tai liudija, kad žmonės siekia diplomo, bet neturi lūkesčių po baigimo eiti dirbti į mokyklas. Statistika rodo ir su sporto specialybėmis susijusius įsidarbinimo rodiklius, jie yra tarp žemiausių“, – perspėjo G.Steponavičius.
Pasak jo, tik 7 proc. pedagoginių studijų absolventų įsidarbina mokyklose. Didelė dalis jų išeina į kitas sritis. Nemažai baigusiųjų apskritai negali susirasti darbo.
