Kita pusė atremia: ir Danės upės, ir Pilies uostelio vandenys atitverti tinkamai ir tik patys žmonės kalti, kad nesaugo savo gyvybės ir lenda mirčiai tiesiai į nasrus.
Toje vietoje, kur narai iš pilies gynybinio griovio vakar ištraukė prieš pustrečios savaitės dingusio G.Matulaičio kūną, krantinė atitverta storomis virvėmis. Jei į jas atsirėmęs ir pusiausvyros neišlaikęs žmogus persisveria ir krinta, jis atsiduria vandenyje – mat tarp krantinės ir pontoninio tiltelio yra didesnis negu pusmetrio tarpas.
Teigiama, kad tokia buvo projektuotojų ir specialistų valia – prie pat krantinės sukalti metaliniai poliai, prie kurių pritvirtinti pontoniniai tilteliai, todėl reikėjo palikti tarpą.
Yra manančių, kad šią problemą išspręsti visai paprasta – tereikia tarp krantinės ir tiltelio ištempti tinklą.
„Taip suplanuota, taip turi būti. O dėl tinklo – kiek kilometrų to tinklo reikėtų, kaip ten jį pritvirtinsi. Nesąmonė. Kitų šalių uostuose net jokių atitvarų nėra. Kiekvienas turi saugotis, ir nebus bėdų“, – sako Klaipėdos pilies uosto kapitonas Vilius Bartusevičius.
Be to, esą pontoninio tilto glausti prie krantinės negalima – praplaukiantys laivai kelia bangas, šios plakasi į krantą, tad gadintų tiltelius.
Į tarpą tarp krantinės ir tiltelio įkrentama ne pirmą kartą.
Prieš pusantrų metų Pilies uoste panaši istorija nutiko 75 metų britei, kruiziniu laivu dienai užsukusiai į Klaipėdą. Įkritusi į vandenį ji susilaužė koją.
Pagyvenusi moteris atsirėmė į virvinį užtvarą, juosiantį krantinę, ir neišlaikiusi pusiausvyros įkrito į vandenį. Motinos gelbėti puolė sūnus – jis ir ištraukė moterį į krantą.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje turistei buvo skubiai atlikta dviejose vietose lūžusios dešinės kojos operacija.
Kruizinis laivas tąkart į Sankt Peterburgą išplaukė be dviejų keleivių. Ligonę prižiūrėti liko ir sūnus, o netrukus abu lėktuvu išskrido namo.
Moteris dėl nelaimės nereiškė jokių pretenzijų ir sakė, kad pačiai reikėjo būti atsargesnei.
Šis incidentas kai kuriuos klaipėdiečius paskatino šaukti, kad Klaipėdos mieste prie vandens – pilies uoste ir Danės krantinėse – nesaugu.
Apie tai itin karštai diskutuota dar prieš penkerius metus.
Tuomet aistrų katilas užvirė po to, kai nuskendo du jaunuoliai. Manoma, kad jie įkrito į Danės upę. Tos istorijos labai panašios į G.Matulaitį ištikusią tragediją.
Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto studentas prapuolė 2010 metų gruodžio 3 d. išėjęs iš klubo „Kiwi“. Studentą užfiksavo netoli klubo sumontuotos vaizdo kameros. Matyti, kad įkaušęs vaikinas svirdinėjo.
Po trijų mėnesių Kuršių mariose aptikti jo palaikai.
Tais pačiais metais spalio 22-ąją panaši lemtis ištiko 22 metų jaunuolį.
Vaikinas vakarą leido viename naktiniame klube Danės upės krantinėje. Iš ten paryčiais jis įkaušęs išėjo namo ir dingo.
Sūnaus pasigedę tėvai piktinosi, kad nelaimę galėjo prišaukti nesaugios Danės upės krantinės. Po rekonstrukcijos tarp suoliukų liko tarpai, kuriuose nėra jokių atitvarų. Tamsoje esą nesunku nuo krantinės nugarmėti į vandenį.
Po keturių savaičių netoli Šiaurės rago buvo išplukdytas dingusio vaikino kūnas.
Tais pačiais metais per Jūros šventę nutiko kita nelaimė.
Pilies uostelyje atsirėmęs į virvinius atitvarus į vandenį įkrito ir nuskendo 31 metų vyras. Jis buvo neblaivus.
Šios tragedijos sujaudino klaipėdiečius, dėl nesaugių krantinių jie atakavo miesto vadovus, rengė piketus.
Tuomet prie bendro stalo susėdo Klaipėdos savivaldybės ir specialiųjų tarnybų vadovai, tačiau nieko konkretaus taip ir nenusprendė.
Pasigirdo siūlymų prie krantinių statyti tvirtus ir stabilius atitvarus ar net tvoreles. Tačiau tam iškart pasipriešino pasaulio uostus apkeliavę buriuotojai. Jų manymu, perspėti žmones geriausia būtų dėmesį patraukiančiais plakatais. O šiaip prie vandens visi turi būti budrūs, akylai saugoti vaikus.
Buriuotojų teigimu, niekur pasaulio uostuose jokių atitvarų nėra. Amsterdame, Bergene, Kopenhagoje, Osle, Stokholme, Salonikuose ir kitur visos krantinės – atviros.
Tuomet nuspręsta išsiblaškiusius žmones apie pavojų perspėti lipdukais.
Abipus Danės upės krantinių stovintys mediniai suolai buvo apklijuoti geltonais lipdukais su užrašais „Pavojus nuskęsti“, čia taip pat atsirado šeši stovai su gelbėjimosi ratais.
Trejus metus panašių incidentų nebuvo. Kol į vandenį nenugarmėjo britė, vėl pakursčiusi emocijas.
Ši moteris ir per Jūros šventę nuskendęs vyras įkrito į tarpą, esantį tarp krantinės ir pontoninių tiltelių. Jei jo nebūtų, neatsargus žmogus atsidurtų ant medinio tiltelio, o ne vandenyje.
Neatmetama, kad tokia pat lemtis ištiko ir G.Matulaitį.
Kaip ten buvo iš tikrųjų, sunku nustatyti, nes Pilies uosto teritorijoje sumontuotos vaizdo kameros tą naktį neveikė.
Šiandien Danės krantinėje ir Pilies uoste kalbinti žmonės buvo vieningi – krantinės sutvarkytos tinkamai, yra saugios, o savo saugumu turi rūpintis ir patys žmonės.
„Sovietmečiu dejavome, kad Klaipėdoje negalime patekti prie vandens: kelią užkirsdavo šalia Kuršių marių įsikūrusių įmonių tvoros. Šaukėme, klykėme – norime prie vandens, o kai vaizdas atsivėrė, nebemokame tinkamai elgtis, – sakė Jūratė Kalvaitienė. – Kitų Europos uostų krantinėse nėra jokių atitvarų, jokių virvių, ir niekas nesipiktina.“
„Suprantama, krantinės susijusios su vienokiu ar kitokiu pavojumi. Tačiau aptverti vandens telkinius tvoromis – ne išeitis. Tai grįžimas į senus laikus, kai viskas buvo užtverta. Jei norime grožėtis atsiveriančiais vaizdais, turime pasisaugoti“, – sako Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro darbuotojai iš užsieniečių nesulaukė skundų dėl nesaugių krantinių.
„Net ir pastačius aukščiausią sieną vis vien bus tokių, kurie suras mažiausią tarpelį pralįsti vidun. Apie saugumą turi galvoti visi – ir už tai atsakingi asmenys, ir patys žmonės, einantys pasivaikščioti ar pasigrožėti laivais“, – sakė Kazimiera Martus.
„Kritikuoti lengviausia. Kai prieš kokį dešimtmetį rekonstravo Danės krantines, daug kas piktinosi, kad prie jų pastatyti suoliukai nusukti nuo upės, į vandenį turi sėdėti nugara. Tuomet jie nesiklausė aiškinimų, kad taip padaryta dėl saugumo. Suoliukai atitvėrė vandenį nuo išsiblaškėlių. Dabar visi apsiprato ir suvokė, kad viskas gerai“, – sakė Edita Kersnauskienė.
Jos manymu, tikrai pavojinga vieta yra prie Biržos tilto, kur stovi skulptūra „Undinėlė“. Jos apžiūrėti prie Danės nusileidžia nemažai žmonių, o ieškodami geresnio kampo fotografijai gali lengvai atsidurti vandenyje, nes čia nėra jokių riboženklių.
