Irakietis Yaserras Alany sako, kad šiuo metu neturi nuolatinio darbo, todėl šeimai trūksta ne tik pinigų, bet ir būtiniausių maisto produktų.
Alany šeima per mėnesį gauna 450 eurų paramos, tačiau vien buto nuoma Vilniuje atsieina 400 eurų – maistui ir mokesčiams lieka visai mažai.
„Prieš atvykstant į Vilnių mums sakė, kad buto nuoma bus 200 eurų. Atvažiavus paaiškėjo, kad reikia grynaisiais sumokėti 400 eurų – tokia buto nuoma. Neturėjome kitos išeities“, – sakė Y.Alany.
Kelias savaites Vilniuje gyvenantis irakietis turėjo įsidarbinti barzdaskučių salone. Buvo kalbėta, kad vyras uždirbs 500 eurų per mėnesį, tačiau jau atvykus, sąlygos pasikeitė – Yasserui buvo pasiūlyta 300 eurų alga. Vyras neslėpė, kad jam trūko praktikos – buvo kalbama apie kirpėjo kursus, tačiau jie nebuvo suorganizuoti. Per dvi savaites Yasseras kol kas dirbo tik vieną dieną.
Šiuo metu Yasseras tikisi rasti naują darbą, nes kitaip nemato galimybių pragyventi Lietuvoje.
„Galiu dirbti bet ką. Nenoriu sakyti, kad skundžiuosi gyvenimu Lietuvoje, tačiau nuoma labai brangi. Kuo gali, padeda draugai ir pažįstami – duoda maisto produktų. Atvykęs į Europą tikėjausi didesnės pagalbos“, – sakė Y.Alany. Vyras užsiminė, kad trūksta paramos ir kūdikių mišinėliais – jų reikia vos vienerių berniukui Karamui.
Tačiau vyras kartu pabrėžė – jeigu Lietuvoje ras darbą, o vaikai lankys darželį, jis pasiryžęs gyventi Lietuvoje: čia jo šeimai saugu.
Y.Alany apie savo šeimos gyvenimą Vilniuje pasakojo teisme.
Pabėgėliai Lietuvoje: trūksta maisto, apgavo dėl buto ir darbo
Siekia pabėgėlių statuso
Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atvertė bylą, kur migrantų šeima iš Irako siekia pabėgėlių statuso.
Y.Alany šeima į Lietuvą atvyko praėjusių metų gruodžio viduryje. Migracijos departamentas sprendimą dėl laikinos apsaugos priėmė gruodžio 15-ąją – tą pačią dieną, kai atvyko irakiečiai.
Kaip sakė šeimos atstovė Eglė Samuchovaitė, teisme nagrinėjami du esminiai klausimai. Dabar teismas turės išsiaiškinti, ar tai, ką ši irakiečių šeima patyrė Irake, turi būti laikoma persekiojimu, ar jie pabėgo dėl to, kad Irake bendra situacija yra nesaugi.
Antras dalykas – apie atliktas prieglobsčio procedūras Atėnuose ir Lietuvoje. Kaip pabrėžė E.Samuchovaitė, svarbu išsiaiškinti, ar visos procedūrinės garantijos buvo pritaikytos pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvą.
„Pareiškėjai teigia, kad procedūrinės garantijos nebuvo užtikrintos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu“, – sakė E.Samuchovaitė.
Kokios tai garantijos?
Kaip sakė E.Samuchovaitė, tai ir informavimas apie teises ir pareigas, ir galimybė turėti teisinį atstovą prieglobsčio procedūros metu, tai ir nuodugnus prieglobsčio prašymo nagrinėjimas. Garantija ir tarptautinės bei ES principas, kad turi būti teikiama pirmenybė pabėgėlio statuso suteikimui ir nenustačius pagrindų pabėgėlio statusui suteikti, turi būti suteikiama papildoma apsauga.
Y.Alany pabrėžė, kad pateikė teismui įrodymus, jog Irake jie buvo persekiojami dėl religijos. Irake nesutarimai vyksta tarp sunitų ir šiitų, o Alany šeima yra sunitai.
Yasseras sakė, kad teismui pateikė laišką, kuriame – grasinimai Alany šeimai iš teroristinės grupuotės „Asa'ib Ahl al-Haq“, kuri laikoma viena pavojingiausių nusikalstamų grupuočių Irake.
Dėl to šeimos galva Yasseras, jo žmona Hamsa, duktė Mina ir sūnus Karamas siekia gauti pabėgėlių statusą. Migracijos departamento suteikta papildoma teisinė apsauga netenkina šeimos, nes tai reiškia, kad Lietuvoje jie gali gyventi dvejus metus.
„Iš pradžių bijojom, kad po dvejų metų mus išsiųs atgal į Iraką. Jeigu turėtume pabėgėlių statusą, būtų ramiau – tuomet galėtume planuoti gyvenimą Lietuvoje ir žvelgti į ateitį“, – kalbėjo Yasseras.
Pabėgėlių – vos keliolika
Vėliau leidimas gyventi mūsų šalyje būtų pratęsiamas arba ne – jeigu nebebūtų grėsmės gyventi Irake, jie galėtų grįžti į savo gimtąją šalį.
Tapę pabėgėliais, šeima gautų leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje.
Šeima tris mėnesius gyveno Rukloje, dabar jau kelias savaites gyvena Vilniuje.
„Noriu pasakyti, kad Rukloje viskas buvo gerai. Tik kartais kildavo problemų dėl vertėjo. Tačiau šešerių dukra Mina lankė darželį, o Vilniuje dar nespėjome sutvarkyti dokumentų“, – pasakojo šeimos galva.
Lietuvoje per 2015 metus iš 291 prašymų suteikti prieglobstį 17 asmenų buvo suteiktas pabėgėlių statusas, o 69 asmenims suteiktas papildomos pagalbos statusas.
Kaip anksčiau pabrėžė Migracijos departamentas, priimant migrantą pagal kvotas, Lietuvos įsipareigojimas – suteikti tarptautinę apsaugą, o tai mūsų šalis ir įvykdė, šeimai suteikdama papildomą teisinę apsaugą.