Tankistas prie televizijos bokšto šaudė iš tuščio vamzdžio?

Teigiama, jog jis vadovavo vienam tankų, šturmavusių Vilniaus televizijos bokštą.

J.Melis neneigė, jog Sausio įvykių metu tanku buvo atvažiavęs prie Vilniaus televizijos bokšto.

Jis buvo paskirtas tanko vadu, gavo ginklą, o sausio 12-osios naktį sulaukė signalo važiuoti prie televizijos bokšto. Tankas, kuriam vadovavo J.Melis, kolonoje važiavo paskutinis. Be to, pakeliui jis buvo užgesęs.

Jo teigimu, kai tankas sustojo prie televizijos bokšto, aplink žmonių nebuvo. Būriai žmonių pradėjo rinktis vėliau.

„Negavau įsakymo žudyti žmones. Priešingai, mes ne kartą buvome įspėti elgtis atsargiai, kad jokiu būdu nenukentėtų civiliai žmonės. Tanko įgula, kurioje aš buvau, nieko neprispaudė ir nieko nenužudė“, – teigė J.Melis.

Jis prisiminė sulaukęs įsakymo iššauti vieną šūvį, patrankos galą nukreipus kaip įmanoma labiau į viršų. Po to buvo iššautas dar vienas šūvis, tačiau tai buvo daroma iš neužtaisyto vamzdžio. „Taip daroma siekiant imituoti šūvius. Tai nebuvo jokia naujiena, taip iki šiol daroma ir kitose šalyse.“ 

J.Melis tikino, kad prie televizijos bokšto jokių šaudmenų jų ekipažas nenaudojo: „Mums išvykstant ir grįžus atiduotų šaudmenų kiekis buvo tas pats.“ 

Prie televizijos bokšto jie išbuvo iki sausio 16 dienos. Baigus tarnybą, jam reikėjo parengti ataskaitą apie nukentėjusiuosius bei apgadintą techniką. „Apžiūrėjome savo tanką – ant jo šarvų buvo primėtyta pagalių, vielos, bet rimtų apgadinimų nebuvo, kraujo dėmių niekur nesimatė“, – pasakojo buvęs leitenantas.

Po šių įvykių J.Melis davė parodymus įvairioms tyrimo grupėms, bet nė vieno žūties fakto dėl jo vadovaujamo tanko veiksmų nebuvo nustatyta.   J.Melis prisipažino, jog tuo metu buvo įsitikinęs, kad tarnauja Sovietų Sąjungos teritorijoje, o Lietuva tebėra jos dalis: „Lietuva buvo paskelbusi nepriklausomybę, bet ji dar nebuvo pripažinta, tebevyko derybos.“ 

„Aš kariškis, o ne politikas. Tarnavau savo šaliai ir kario priesaikos nesulaužiau“, – iš anksto paruoštą kalbą skaitė J.Melis.

Sprendimus priėmė politikai

Lietuvoje jis tarnavo iki 1992 metų. „Nuo nieko nesislėpiau, gyvenau Aukštosios partinės mokyklos viešbutyje“, – pasakojo dvejus metus Lukiškių tardymo izoliatoriuje leidžiantis Rusijos pilietis. Jis buvo sulaikytas prieš dvejus metus, kai atvyko į Lietuvą nusipirkti vaistų. J.Melis teigė, kad neturėtų būti teisiamas už karo nusikaltimus, nes jokių svarbių sprendimų pats nepriėmė: „Mano laipsnis buvo leitenantas, o pareigos – būrio vadas. Tuo metu priimant sprendimus tokio asmens nuomonė niekam nebuvo svarbi. Aš nebuvau jokių nusikalstamų grupių narys, jokių susitarimų nesudariau, jokių panų neturėjau ir juos sudarant nedalyvavau.“

Jo teigimu, visus sprendimus priėmė siauras politikų ratas. „Aš labai abejoju, kad tuometis Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas iki šių įvykių žinojo, kokia buvo divizijos vado pavardė.“ 

J.Melis savo kalboje neišvengė ir politikos.

„Aš palaikau teismo ketinimus išnagrinėti šią bylą pagal baudžiamąją teisę, tačiau minėti įvykiai turi politinę reikšmę, todėl politikos išvengti nepavyks.“ 

Jis tikino, kad politika prasideda jau pirmajame kaltinimo sakinyje: „Man pareikštas kaltinimas prasideda žodžiais: „būdamas Sovietų Sąjungos komunistų partijos nariu“.

Noriu priminti, kad tebesu Rusijos pilietis, kurioje komunistų partija ir jos veikla nėra uždrausta. Tuo metu Konstitucija narystės kitose partijose nenumatė, kito pasirinkimo nebuvo. Todėl kaltinimas, kad tuo metu priklausiau komunistų partijai, dabar atrodo keistai.“ 

Buvęs karininkas įsitikinęs, kad jėgos panaudojimas civilių žmonių atžvilgiu turi būti įvertintas, tačiau tai neturi nieko bendro su karo nusikaltimais ar nusikaltimais žmoniškumui.

„Mane, kaip karininką, tokie prokuratūros kaltinimai įžeidžia“, – pareiškė J.Melis.

Jis abejojo, ar teismas ir visuomenė galės objektyviai įvertinti jo parodymus, nes kai kurie Lietuvos politikai ir prezidentė bando visuomenę nuteikti neigiamai Rusijos atžvilgiu.

„Šis procesas yra egzaminas šaliai – Europos vertybių ir tikrosios demokratijos patikrinimas. Negalima gyventi praeitimi ir už tai keršyti. Prašau teismo priimti sprendimą, kuris atitiktų humanizmą, šios dienos aktualijas ir būtų paremtas tik įstatymais“, – savo kalbą baigė J.Melis.