Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, E.Bičkauskas Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui asmeniškai įteikė nepriklausomybės aktą.
Dabar advokatu dirbantis buvęs politikas VAT prisiminė savo susitikimus su M.Gorbačiovu.
Kai 1991 meų sausio 4-ąją vyriausybei pakėlus kainas Lietuvoje kilo didelis nepasitenkinimas, E.Bičkauskas trumpam buvo grįžęs iš MAskvos.
Sausio 7-oisos vakarą jam paskambino premjerės Kazimieros Prunskienės brolis ir pasakė, kad ryte su K.Pruunskiene reikia vykti į Maskvą. Nors E.Bičkauskas abejojo, tokios kelionės būtinumu, tą patį vakarą buvo iškviestas į pasitarimą Aukščiausioje Taryboje (AT). Be kitų politikų jame dalyvavo AT pirmininkas Vytautas Landsbergis ir K.Prunskienė.
„Visi vieningai pritarė, kad mes turime vykti į Maskvą. Skamba keistai, bet vienintelis šiai kelionei prieštaravęs žmogus buvau aš“, – prisiminė liudytojas. PRisisatyti M.Gorbačiovui Lietuvos politikai turėjo iki 15 valandos.
Sausio 8-ąją K.Prunskienė su E.Bičkausku vyriausybiniu lėktuvu dviese išskrido į Maskvą. Į Maskvą atskubėjusių politikų M.Gorbačiovas iš karto nepriėmė. Tik vėliau paaiškėjo, kad tuo metu Sovietų Sąjungos prezidentas buvo susitikęs su kitais Lietuvos atstovais.
M.Gorbačiovas juos priėmė apie 14 valandą. Kabinete jis buvo visiškai vienas. Išvydęs Lietuvos atstovus jis pirmiausia paklausė: „kas ten pas jus dedasi, AT užimta?“
Prieš išvykdamas iš Lietuvos ambasados į Kremlių E.Bičkauskas iš Lietuvos buvo gavęs žinių, kad kažkas bandė įsiveržti į AT. Trumpam išėjęs iš M.Gorbačiovo kabineto ir paskambinęs į ambasadą jis sužinojo, kad nieko panašaus nebuvo. Sugrįžęs M.Gorbačiovui jis pranešė, kad jo turima informacija klaidinga.
Vyriausybiniam lėktuvui nusileidus Vilniaus oro uoste, pasitikti E.Bičkausko ir K.Prunskienės atvažiavo apsaugos automobiliai. Tuomet juos pasiekė žinia, kad kai kurie AT deputatai kalba, jog Ministrė pirmininkė į susitikimą su M.Gorbačiovu išvyko savavališkai, o prie AT rūmų susirinkę žmonės reikalauja K.Prunskienės kraujo.
Tuomet E.Bičkauskas juos pasitikusiems vairuotojams liepė važiuoti savo keliais, o į Aukščiausiąją tarybą grįžo paprastu automobiliu, kad neatkreiptų susirinkusiųjų dėmesio. Į AT rūmus jie įėjo pro galines duris.
Jiems artėjant prie posėdžių salės, kažkas paprašė K.Prunskienės pirmiausia susitikti su Romualdu Ozolu. PO šio susitikimo K.Prunskienė pranešė apie atsistatydinimą.
E.Bičkauskas įsitikinęs, kad M.Gorbačiovo įtakos Vyriausybės atsistatydinimui nebuvo. Lietuvos atstovas Maskvoje teigė niekada iš M.Gorbačiovo negirdėjęs ir grasinimų Lietuvai: „jis tikrai nebuvo kietos rankos šalininkas“.
Po poros dienų E.Bičkauskas vėl išvyko į Maskvą ir ten buvo per visus Sausio 13-osios įvykius. Kruvinų įvykių išvakarėse vyko federacijos tarybos posėdis, per kurį visą laiką buvo kalbama tik apie Lietuvą.
Šiame posėdyje buvo nuspręsta į Lietuvą nusiųsti federacijos tarybos delegaciją. „Jau vien siuntimo faktas parodė, kad įtampa buvo pasiekusi kraštutinę ribą“.
Vos pasibaigus šiam posėdžiui, E.Bičkauskas priėjo prie M.Gorbačiovo ir pasakė: „jei jūs manote, kad visas problemas išspręsite panaudojęs jėgą, jūs jų neišspręsite“. M.Gorbačiovas tik mostelėjo ranka ir nuėjo.
„Iš šio gesto supratau, kad sprendimas jau priimtas. Tik nežinojau, koks“, -- prisiminė E.Bičkauskas. Iki tragiškų įvykių daugiau su Sovietų Sąjungos vadovu jam bendrauti neteko.
