Vijo advokatus
Jiems užėmus nukentėjusiesiems skirtas vietas, teismo sekretorė pasiteiravo, ar yra nukentėjusiųjų.
„Aš nukentėjęs, bet Medininkų byloje“, – prisistatė Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis.
Jis ėmė iš vietų vyti šalia susėdusius advokatus. „Čia parašyta, kad nukentėjusiųjų vietos. Mes advokatų neturime. Jūs – ne mūsų, o nusikaltėlių advokatai. Jiems valstybė pasamdė 102 advokatus, o mums – nė vieno“.
V.Landsbergiui įėjus į teismo salę, pasigirdo plojimai.
Prasidėjus teismo posėdžiui, paaiškėjo, jog į jį atvyko du nukentėjusieji. Kitų atstovu prisistatė K.Genzbigelis: „Nukentėjusieji negali su neįgaliųjų vežimėliais įvažiuoti į jūsų teismą. Jie neturi ir advokatų. Stebėti teismo posėdžio atvykome mes – jų artimieji ir bendražygiai.
Vadino „nusikaltėliais“
„Vytautas Landsbergis, pensininkas“, – teismui prisistatė bene garsiausias šios bylos liudytojas.
Pradėdamas savo parodymus jis prašė leisti vartoti žodžius „Sausio 13-osios nusikaltėliai“, nors teismas to dar ir neįrodė.
V.Landsbergis teigė nepažįstantis ir niekada nesutikęs dviejų salėje sėdinčių teisiamųjų – Genadijaus Ivanovo ir Jurijaus Melio, tačiau neabejojo, kad jie bus pripažinti karo nusikaltėliais.
Sausio 13-osios įvykius jis pavadino nuolatine sovietų agresija, kurioje dalyvavo ir „bailiai, garbėtroškos, karjeristai, trumparegiai iš pačios Lietuvos“.
V.Landsbergis teigė, kad Sausio 13-oji buvo nepaskelbtas Sovietų Sąjungos karas prieš Lietuvos Respubliką.
Aukų buvo daugiau? V.Landsbergis įsitikinęs, kad per tragiškus Sausio įvykius prie Televizijos bokšto aukų buvo daugiau nei parašyta ant paminklo.
„Liudytojai prisiminė, kad į žmones buvo šaudoma žemyn iš bokšto. Žmogus krito ir iš bokšto, bet jo nėra tarp žuvusiųjų. Jų yra 14 ir sąrašas uždarytas“.
V.Landsbergiui nesuprantama, kodėl tarp šios bylos kaltinamųjų nėra tuomečio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo: „Tam turi būti aukštesnė valdžia ir galia, net už Lietuvos teismą?“
Žinios – taip pat ginklas
„V.Landsbergis teisme apibūdino visus ginklus, kurie tuo metu buvo naudoti prieš Lietuvą. Vienas ginklų buvo tankai, kurių užduotį prie Spaudos rūmų bei televizijos bokšto Sovietų Sąjungos Generalinė prokuratūra pavadino „išvalyti prieigas“.
V.Landsbergis užsiminė, kad buvo naudojamas ir informacinis ginklas. „Tai buvo daroma pasitelkiant žurnalistą, kuris tuo metu net nebuvo Vilniuje, bet savo knygelėse rašė, kad į žmones šaudė Lazdijų pasieniečiai, o Loretą Asanavičiūtę po tanku pastūmė specialiai samdyti žmonės.
Greitosios pagalbos automobilyje ji dar buvo gyva, todėl jai esą buvo suleista nuodų“, – Kazachstane tuo metu gyvenusio Algirdo Plukio knygą citavo V.Landsbergis.
Tokią propagandą jis lygino su melaginga informacija, kuri dabar skleidžiama apie Ukrainą.
Priešus įžvelgė ir tarp savų
V.Landsbergis pasakojo, kad skilus Lietuvos komunistų partijai, kai kurie buvę jos nariai kenkė Lietuvai. Jis paminėjo į Lietuvos prezidentus kandidatavusį Jurijų Subotiną, kuris, liudytojo teigimu, okupantus vedė į Lietuvos televizijos pastatą ir parodė jiems slaptus įėjimus.
Nelojalių Lietuvai pareigūnų, jo nuomone, galėjo būti ir Vidaus reikalų ministerijoje.
V.Landsbergis teisme kalbėjo ir apie staigų kainų pakėlimą 1991 metų sausio 7-ąją. Jis teigė, jog tuometė Vyriausybė šį žingsnį žengė staiga, nieko neįspėjusi. Jis teigė sausio 6-ąją bandęs susitikti su Vyriausybės vadove Kazimiera Prunskiene, bet ji neatvyko.
„Žmonėms tai buvo sukrėtimas, kurį galima traktuoti kaip neišmanymą, atsakomybės nebuvimą, o galbūt kaip tyčinį provokacijos veiksmą“, – kalbėjo V.Landsbergis.
