„Lietuvos žvalgybos institucijų vertinimu, „Gazprom“
planuojami dujų pardavimo aukcionai tik formaliai tenkins EK (Europos
Komisijos) raginimą Rusijos koncernui pereiti prie skaidresnės dujų
pardavimo sistemos. Nesant išorinės priežiūros, „Gazprom“ ir
toliau gali manipuliuoti dujų tiekimu politiniais sumetimais“, –
rašoma žvalgybos institucijų trečiadienį paskelbtame grėsmių
nacionaliniam saugumui vertinime.
Reaguodamas į Europos Komisijos antimonopolinį tyrimą,
„Gazprom“ 2015 metais pakeitė pagal sutartis Europai parduodamų
dujų kainodarą ir išbandė dujų prekybą aukcione.
Susiję straipsniai
Baltijos valstybėse „Gazprom“ ketino pereiti prie aukcionų
sistemos 2015 metų pabaigoje, tačiau pirmasis aukcionas įvyko tik
šių metų kovą – tuomet jis pardavė daugiau kaip 420 mln. kubų
dujų, o jas įsigijo šeši pirkėjai, tarp jų – Jonavos trąšų
gamintoja „Achema“, valstybės kontroliuojama dujų importo ir
tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) ir Druskininkams
dujas tiekianti bendrovė „Haupas“.
Kiek dujų įsigijo Lietuvos įmonės, neskelbiama, tačiau
aišku, kad bendras iš Rusijos šiais metais perkamas dujų kiekis
kol kas nesiekia 700 mln. kubų, kurių trūksta iki bendro Lietuvos
poreikio – maždaug 2 mlrd. kubų. Didžiąją dalį šaliai
reikalingų dujų – 1,35 mln. kubų – įmonės perka iš Norvegijos
„Statoil“. Be „Achemos „ ir LDT, jas perka suskystintų
gamtinių dujų (SGD) tiekėja „Litgas“.
„Gazprom“ planuoja šiemet klientams visoje Europoje
aukcionuose parduoti 6 mlrd. kubų dujų.
Lietuvos žvalgyba taip pat teigia, kad nepaisant „Gazprom“
pasitraukimo iš Lietuvos dujų bendrovių 2014 metais, koncernas
siekė išlaikyti pozicijas Baltijos šalyse, kompromituoti Klaipėdos
suskystintų gamtinių dujų terminalą ir suskystintas gamtines dujas
kaip alternatyvą rusiškoms dujoms. Siekdamas šio tikslo koncernas,
veikė ir kiekvienoje Baltijos šalyje atskirai, ir regioniniu mastu,
rašoma dokumente.
Rusija ir toliau domėjosi investicijomis į svarbius ūkio
sektorius
Anot žvalgybos, 2015 metais nemažėjo trečiųjų šalių,
dažniausiai Rusijos – per tikrąją pinigų kilmę maskuojančius
subjektus, kompanijų susidomėjimas Lietuva. Domėtasi investicijomis
į strategiškai svarbius ūkio sektorius bei galimybėmis pasinaudoti
kritinės infrastruktūros objektais ? Klaipėdos jūrų uostu,
geležinkelių infrastruktūra, tarpsisteminėmis elektros jungtimis.
Dokumente rašoma, kad atsivėrus galimybei importuoti pigesnę
elektrą iš Švedijos, didėjo Rusijos ir kitų trečiųjų šalių
energetikos kompanijų susidomėjimas galimybe eksportuoti elektrą
iš Lietuvos ar per Lietuvą, ypač pasinaudojant „LitPol Link“
jungtimi. Į rusiškos elektros eksporto schemas siekė įsitraukti
korporacija „Rosatom“, bandanti konkuruoti su išskirtines teises
eksportuoti rusišką elektrą turinčiu koncernu „Inter RAO JES“
ir jau nuo 2013 metų aktyviai ieškanti partnerių Baltijos šalyse.
Žvalgyba nurodo, kad Rusijos vadovybė itin jautriai reaguoja į
pokyčius energetikos rinkoje ir į bet kokį šalies pozicijų
silpnėjimą joje dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, anot
dokumento, pajamos iš energetikos sektoriaus yra pagrindinis
finansavimo šaltinis svarbiausiems Rusijos valstybiniams projektams
ir esminė priemonė, palaikant vidaus politinį stabilumą.
Be to, energetinis dominavimas posovietinėje erdvėje Rusijai
leidžia išlaikyti įtaką ir plėsti jos vadovaujamus integracinius
susivienijimus. Konfliktinėse situacijose regiono šalių
priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių ir infrastruktūros
Rusija gali panaudoti ir dažnai naudoja kaip vieną svarbiausių
nekarinio poveikio priemonių.
Anot žvalgybos, nepaisant Rusijos pastangų diversifikuoti
eksportą, svarbiausia jos prekybos energetiniais resursais rinka net
ir ilgalaikėje perspektyvoje išliks Europa, o dvišaliais santykiais
su šios rinkos dalyviais Rusija labai dažnai naudojasi kaip
užsienio politikos tikslų įgyvendinimo ir geopolitinių interesų
gynimo priemone. Rašoma, kad Baltijos jūros regione, o ypač
Lietuvoje, įgyvendinami infrastruktūros, finansiniai ir teisiniai
pokyčiai energetikoje vertinami kaip papildoma grėsmė Rusijos
saugumui dėl Karaliaučiaus srities priklausomybės nuo energetinių
išteklių tranzito per NATO šalį.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad regione stiprėjant kitoms
šalims ir augant konkurencijai, ekonomiškai ir energetiškai nuo
Rusijos priklausomos šalys ima reikalauti taikyti lygiateisiškumo
principus, o Rusijai vis sunkiau sekasi atgrasyti jas nuo
alternatyvių projektų ar reformų įgyvendinimo.
„Silpnėjant Rusijos galimybėms prieš šias šalis taikyti
energetinius svertus, regione smarkiai išauga karinių priemonių
reikšmė ir jų taikymo tikimybė (konfliktas su Ukraina –
ryškiausias to pavyzdys)“, – teigia žvalgyba.
Anot jos, Rusijos – Ukrainos konflikto kontekste taip pat
sustiprėjo Europos Sąjungos (ES) vidinę energetikos rinką
stiprinantys integraciniai ir diversifikavimo procesai. ES vykdant
bendrą energetikos politiką su trečiosiomis šalimis, Rusijos
galimybės manipuliuoti dvišaliais santykiais ir skirtingais ES
šalių interesais labai sumažėtų, rašoma dokumente.
„Rusija siekia sulėtinti šiuos procesus, viešojoje erdvėje
diskredituodama ES Energetinės sąjungos idėją, taip pat siūlydama
pasirinktoms ES šalims pelningus projektus ar sandėrius, kurie
padeda kelti įtampą ES valstybių tarpusavio santykiuose, o
įgyvendinti ilgalaikėje perspektyvoje užkirstų kelius didesnei
diversifikacijai“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui
vertinime.
Šiemet Lietuvoje veikiančios žvalgybos institucijos –
Valstybės saugumo departamentas ir Krašto apsaugos ministerijai
pavaldus Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas – pirmą
kartą paskelbė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Anksčiau institucijos tai darydavo atskirai, tačiau dokumentų
turinys skirdavosi nežymiai.

