Žvalgyba: Rusija gali mėginti infiltruoti šnipus į šauktinius

„Šauktinių srautai gali būti išnaudoti bandant prasiskverbti į krašto apsaugos sistemą“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Anot institucijų, šiam tikslui gali būti bandoma infiltruoti į karo tarnybą užverbuotus asmenis arba ieškoti verbavimo taikinių tarp šauktinių.

Rusijos specialiųjų tarnybų žvalgymo laukas, kaip teigiama dokumente, daugiausia susijęs su Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymu, ginkluote, pratybomis, NATO oro policijos misija.

„Be jau įprastų temų, 2015 metais GRU (Vyriausioji žvalgybos valdyba) rinko informaciją apie nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje, Vilniuje įsikūrusį NATO pajėgų integravimo vienetą, naujų kovinių vienetų kūrimą, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos veiklą, Lietuvos kariuomenės vykdytus ir planuojamus įsigijimus, Lietuvos šaulių sąjungą, jos veiklą, personalą, Lietuvos poligonus, oro erdvės stebėjimo infrastruktūrą“, – nurodo ataskaita.

Šiemet trejų metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą Baltarusijai buvo nuteistas Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas, kuris buvo užverbuotas Baltarusijoje ir 2007 metais infiltruotas į kariuomenę kaip šauktinis.

Verslininkams siūlomas „stogas“

Dokumente teigiama, kad Rusija aktyvią žvalgybinę veiklą vykdo naudodama diplomatinę priedangą, o žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojai sudaro trečdalį diplomatinio personalo Lietuvoje. Teigiama, kad informaciją kartais mėgina rinkti ir su Maskva bendradarbiaujantys žurnalistai.

Anot ataskaitos, Rusijos ir Baltarusijos taikiniu tampa šiose šalyse dirbantys Lietuvos diplomatai, kurie, siekiant įbauginti, kartais demonstratyviai sekami ar patenkama į jų gyvenamąsias patalpas, diplomatinėse atstovybėse siekiama klausytis pokalbių telefonu.

Maskva dažnai bando verbuoti Lietuvos verslininkus, kuriems naudojantis korupcija siūlomas vadinamasis „stogas“, mėginama suformuoti agentūrinį tinklą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, rašoma ataskaitoje.

„FSB (Rusijos Federalinė saugumo tarnyba) Lietuvos verslininkais domisi dėl jų ryšių politinėse partijose, valstybinėse institucijose, teisėsaugoje, finansų ir energetikos srityse. FSB tokius asmenis išnaudoja kaip „prieigos“ agentus – jie neturi galimybių FSB suteikti naudingos informacijos, tačiau padeda užmegzti ryšius su FSB dominančiais asmenimis“, – pažymima dokumente.

Taikinys – pasienio gyventojai ir A.Lukašenkos oponentai

Rusijos tarnybos nepraleidžia progos pasinaudoti ir tuo, kad daug pasienio rajonų gyventojų vyksta į Rusiją pirkti pigesnių prekių.

„FSB jiems pateikia fiktyvius arba tikrus kaltinimus dėl kontrabandos gabenimo, sienos kirtimo procedūrų pažeidimų ir pan. Tokie asmenys motyvuojami bendradarbiauti, žadant užtikrinti neribotas galimybes ir toliau vežti prekes iš Rusijos“, – teigia Lietuvos žvalgybininkai.

Baltarusijos karinės žvalgybos poreikiai Lietuvoje iš esmės sutampa su Rusijos karinės žvalgybos interesais, šių šalių karinės žvalgybos tarnybos glaudžiai bendradarbiauja, taigi ir veiklos metodai panašūs.

Tačiau ne karinėje srityje Baltarusijos spectarnybos, skirtingai nei Rusijos, „Lietuvos teritorijoje paprastai veikia atsargiau, vengia agresyvių veiksmų“. Dokumente pažymima, jog pusė Baltarusijos ambasados Lietuvoje diplomatų yra su diplomatine priedanga dirbantys KGB ir GRU darbuotojai arba susiję su šiomis tarnybomis.

„Svarbiausios Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotys Lietuvoje yra susijusios su Baltarusijos valdžios stabilumo užtikrinimu valstybės viduje ir parama šalies politiniams ir ekonominiams interesams Lietuvoje ir ES“, – teigiama Lietuvos žvalgybininkų dokumente.

2015 metų rudenį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai lėmė tai, kad šios šalies KGB stiprino Lietuvoje veikiančių Baltarusijos opozicijos atstovų kontrolę, o pagrindinė KGB užduotis buvo sutrukdyti opozicionieriams laikytis vieningos politikos per prezidento rinkimus, nurodoma ataskaitoje.

Baltarusių spectarnybų verbavimo pagrindinis taikinys Lietuvos teritorijoje yra daugiausia Lietuvos baltarusių bendruomenės nariai ir Lietuvoje gyvenantys Baltarusijos piliečiai. KGB taip pat mėgina infiltruoti agentus į Baltarusijos opozicijos organizacijas ir skatina juos dalyvauti opozicijos renginiuose Lietuvoje, teigiama dokumente.

Skelbiama, kad pernai aktyviai siekiant ES sankcijų Baltarusijos pareigūnams ir įmonėms panaikinimo, šios šalies KGB darbuotojai ieškojo Baltarusijos politinių ir ekonominių interesų lobistų tarp Lietuvos verslininkų, kurių verslas susijęs su šia valstybe.

Objektai fotografuojami nesislapstant

Anot Lietuvos pareigūnų, Rusijos vykdomas Lietuvos objektų – daugiausia karinių – stebėjimas naudojant vaizdo kameras, mobiliuosius ryšio įrenginius ir transporto priemonėse tvirtinamus vaizdo registratorius tapo tendencingu reiškiniu.

Nustatyta, jog vaizdo fiksavimą neretai atlieka su Rusija siejami asmenys, veiklai naudojami nuomoti arba Rusijoje registruoti automobiliai.

„2015 metų antrojoje pusėje buvo stebimi provokaciniai minėtų objektų stebėjimo atvejai, demonstruojant fotografuotojų priklausomybę Rusijai. Tai rodo, kad fotografavimas įgauna informacinių – psichologinių operacijų požymių, sudarant įspūdį, jog Rusijos piliečiai gali nevaržomai vykdyti provokuojamą veiklą Lietuvoje arba tikintis sukelti neproporcingą atsakomąją Lietuvos institucijų reakciją“, – teigiama Lietuvos institucijų dokumente.

VSD ir karinė kontržvalgyba išplatintame dokumente taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje, anot jų, matoma signalų žvalgybos įranga ant Rusijos ambasados Vilniuje stogo.

Žvalgybininkai teigė pernai prie Lietuvos sienų stebėję bepiločių orlaivių aktyvumą. Įtariama, kad jie gali būti naudojami žvalgybinei veiklai bei planuojant nelegalius prasiskverbimus į šalies teritoriją.