„Mano nuomone, labai rimtai reikėjo pagalvoti, jeigu negalima giliau pateikti išsamesnės informacijos, ar reikėjo atskleisti pavardes. Galbūt viešoje informacijoje daugiau turėtų būti tendencijos ir galimos grėsmės“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.
Pasak jos, Lietuvos žvalgybos institucijų dokumente paminėti Nepriklausomybės akto signatarai Rolandas Paulauskas ir Zigmas Vaišvila turi galimybę „gintis teisiniu keliu“..
Praeitą savaitę paviešintame Lietuvos žvalgybos institucijų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime dėmesio sulaukė signatarai R.Paulauskas bei Z.Vaišvila ir buvusi energetikos viceministrė Renata Cytacka, šiuo metu dirbanti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat keli mažiau žinomi asmenys.
Ataskaitoje rašoma, kad 2015 metais suaktyvėjo save „nesistemine opozicija“ vadinančios politinės ir visuomeninės organizacijos bei judėjimai, o šias jėgas bando konsoliduoti Z.Vaišvila. Jis, anot žvalgybos, per pastaruosius kelerius metų tapo vienu dažniausiai Lietuvos prorusiškoje bei Rusijos Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje cituojamų Lietuvos politikų.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad 2015 metų birželį vyko Z.Vaišvilos ir Seimo nario Audriaus Nako organizuotas forumas, kurio dalyviai susibūrė į vadinamąją „Birželio 3-iosios grupę“.
Išbarė konservatorius dėl V. Gapšio
Be to L.Graužinienė išbarė konservatorius vilkinant apkaltos procedūros „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui svarstymą.
„Opozicija ir, pirmiausia, konservatorių frakcija ir Andrius Kubilius, opozicijos lyderis, net kvietė neeilinę sesiją dėl to (V. Gapšio apkaltos procedūros, – ELTA), o dabar patys kelintą savaitę stabdo šio klausimo svarstymą Seime. (...) Susidaro tokia nuomonė, kad specialiai tempiamas laikas, kad jie galėtų kiekvieną kartą pakalbėti apie tai, bet kažkodėl nepabaigti, nepriimti procedūros sprendimo, todėl jų elgesys yra tikrai nesuprantamas, nes mes pasiruošę balsuoti ir pateikti klausimą svarstyti Konstituciniam Teismui“, – sakė L. Graužinienė trečiadienį interviu „Žinių radijui“.
Seimas antradienį nukėlė į ketvirtadienį apkaltos procedūros Vytautui Gapšiui svarstymą, kadangi posėdyje dėl komandiruotės nedalyvavo klausimą turėjęs pristatyti konservatorius Andrius Kubilius.
Antradienį Seimas ketino spręsti, ar pradėti apkaltos procedūrą Seimo nariui „darbiečiui“ V. Gapšiui dėl jo vaidmens apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalteriją.
Nutarus pradėti apkaltos procedūrą, Seimas pirmiausiai ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išvados, ar „Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmai prieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis“.
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu V. Gapšys pripažintas kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo 2005-2006 metais, tuo tarpu „darbietis“ Seimo nariu tapo 2008 metais. Teismas V. Gapšiui skyrė 3,6 tūkst. eurų baudą.
Apie „Panamos dokumentus“: „Tikrai žinau, kad manęs ten nėra“
Komentuodama žiniasklaidos paviešintus dokumentus, nurodančius, esą Panamos teisinių paslaugų įmonė „Mossack Fonseca“ padėdavo klientams plauti pinigus, išvengti mokesčių ir aplenkti įvairias sankcijas, L. Graužinienė teigė nenustebsianti, jei šioje istorijoje bus įvardintos ir lietuvių pavardės.
„Nenustebčiau net tuomet, jei pavardės būtų įvardintos iš visų Europos valstybių. Tai bendra tendencija ir Lietuva turbūt niekuo neišsiskiria. Pervesti lėšas į ofšorines kompanijas nėra draudžiama, reikia žiūrėti, kas darė tai teisėtai ir kas neteisėtai. (...) Tikrai žinau, kad manęs ten nėra“, – trečiadienį interviu „Žinių radijui“ sakė L. Graužinienė.
Pasak jos, šiuo atveju reikėtų atskirti lėšas, gautas iš verslo, ir politikų pinigus.
„Yra dvi dalys – tai pinigai iš verslo ir iš politikų. Jeigu kalbame apie verslo pinigus, tai turi būti aiškiai pažiūrėta ir patikrinta, ar sumokėti mokesčiai, jeigu ne – atitinkamai yra įstatymai ir tas verslas turi sumokėti mokesčius. O jeigu yra kalbama apie politikų pinigus, kaip pavyzdžiui Islandijos premjero atveju, kuris jau atsistatydino, tuomet dažnai kyla klausimas, iš kur tiek daug pinigų?“, – teigė Seimo Pirmininkė.
Vadinamuosiuose „Panamos dokumentuose“ minimi 72 buvę ir dabartiniai įvairių valstybių vadovai. Iš 11,5 mln. paviešintų dokumentų matyti, kad pasaulio turtingieji ir įtakingieji naudojosi mokesčių rojumi vadinamomis šalimis, kad nuslėptų savo didžiulius turtus. Įmonė „Mossack Fonseca“ savo klientams teikė verslo valdymo paslaugas vadinamuosiuose mokesčių rojuose.
Paviešintuose dokumentuose įvardintos kreditinės įstaigos, padėjusios kurti struktūras, kurios trukdo mokestinėms tarnyboms tiksliai nustatyti pinigų srautus. Taip pat nurodytos institucijos, neva padėjusios įmonėms, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos.
Nutekintuose dokumentuose taip pat yra duomenų apie milijardų vertės pinigų plovimo schemą. Ją, kaip tvirtina Tarptautinis žurnalistų-tyrėjų konsorciumas, vykdė Rusijos bankas, kuriam buvo taikomos sankcijos, dalyvaujant artimiems Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygiams. Paviešinti dokumentai atskleidė, kaip praturtėjo daugelis V. Putino artimų draugų. Nors paties prezidento vardas dokumentuose nefigūruoja, įrašai atskleidžia tam tikrą dėsningumą: jo draugai gavo milijonus dolerių iš sandorių, kurie negalėjo būti vykdomi be jo žinios. Remiantis dokumentais spėjama, kad dalis V. Putino draugų pelnytų pinigų atiteko ir jo šeimai.
