Krašto apsaugos departamentui (KAD) vadovavęs A.Butkevičius tuo metu
buvo vienintelis oficialus Sovietų Sąjungoje veikiančios nekonstitucinės
karinės formuotės vadovas.
Apie Sovietų Sąjungos ketinimus panaudoti jėgą A.Butkevičius sužinojo
dar 1990 metų rugpjūtį. Tuomet politikai sužinojo, jog kuriamas
Nacionalinis gelbėjimo komitetas, kuris siekė suvaldyti padėtį visose
Baltijos valstybėse.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Kas konkrečiai vadovavo šiam komitetui nebuvo skelbiama, tačiau politikai
žinojo, jog jį sudarė Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) bei KGB
nariai. Prieš tai parodymus davęs Kazimieras Motieka įsitikinęs, kad
šiai organizacijai vadovavo Mykolas Burokevičius.
A.Butkevičius sakė, jog šio komiteto veikla nebuvo itin slapta ir
jo vadovaujami žvalgybininkai apie šią organizaciją turėjo nemažai
informacijos.
„Jie organizavo pasipriešinimą mūsų nepriklausomybei. Tai buvo vieša,
mūsų valstybei priešiška veikla“, – kalbėjo A.Butkevičius.
A.Butkevičius paneigė kai kurių politikų kalbas, kad ginti svarbių
valstybės objektų žmonės susirinko spontaniškai. „Valstybės gynyba buvo
planas ir jis buvo įgyvendintas. Tokia buvo valstybės strategija“.
1991-ųjų metų sausį žmonės prie AT rūmų rinkosi ne tik ginti valstybės,
bet ir protestuoti prieš kainų pakėlimą. A.Butkevičius įsitikinęs, kad
gyventojai apie šį žingsnį nebuvo tinkamai informuoti ir tam paruošti.
„Tuomečiai valstybės vadovai manė, kad visuomenei užteks to, kad jie
išeisi ir miniai kažką pasakys. Jie sulaukdavo plojimų ir manė, kad visi
juos palaiko“ – kalbėjo A.Butkevičius.
Žinia apie protestus prie Lietuvos parlamento iš karto pasiekė Maskvą.
„Milžiniškai Sovietų Sąjungos auditorijai buvo parodyta, kad naujoji
valdžia nesusitvarko su problemomis“, – prisiminė A.Butkevičius.
Sausio 13-osios išvakarėse KAD į AT rūmus įvedė 400 karių,
nes jie neturėjo įgaliojimų dirbti aikštėje. Kieme tvarką turėjo daryti
Vidaus reikalų ministerijos pajėgos, bet paaiškėjo, kad jie pajėgų
neatsiuntė.
Pasipriešinimo nesulaukę protestuotojai įsiveržė į vidinį parlamento
kiemą ir į AT langus pradėjo skrieti akmenys ir metaliniai daiktai.
Paaiškėjo, jog šioje minioje buvo ir civiliai apsirengusių karių.
KAD gynėjams parlamento šturmą pavyko numalšinti.
A.Butkevičius savo darbuotojus buvo įkurdinęs ir Spaudos rūmuose, kai
juos apsupo sovietų pajėgos: „Kiekvienas darbuotojas savo kišenėje
turėjo mano pasirašytą įsakymą su antspaudu, kad jis nuo turto
išgrobstymo turi saugoti šį turtą“.
A.Butkevičiaus teigimu, Sausio 13-osios įvykiai buvo 3 žinybų operacija:
KGB, VRM ir kariškių. „Be Michailo Gorbačiovo žinios, įjungti visų
žinybų buvo neįmanoma“.
A.Butkevičius minėjo, kad visi Lietuvoje dislokuoti kariniai padaliniai
turėjo ir savo žvalgybą: „Kariai, ypač aukštesnio rango, turėjo visą
informaciją ne tik tam, kad gerai atliktų savo pareigas, bet ir tam, kad
iš tikrųjų suprastų, kas vyksta. Jie suprato, kad vyksta Sovietų Sąjungos
perversmas ir turėjo žinoti, prie kurios pusės šlietis, kad vėliau
nepatektų į blogą situaciją“.
A.Butkevičių stebindavo karių žinios: „Kvailių ten nebuvo – jie buvo
puikiai informuoti“.