Pirmąją Sveikatos apsaugos ministro darbo dieną, kovo 23-iąją sovietų tankų kolona pajudėjo iš Kauno į Vilniuje esantį Šiaurės miestelį.
Tą naktį jokių inicidentų neįvyko, tačiau kovo 27-ąją prie Vilniaus psichiatrijos ligoninės Sovietų kariai užpuolė ir žiauriai sumušė anksčiau šioje kariuomenėje tarnavusius jaunuolius, kurie tapo Raudonojo kryžiaus atstovais.
„Tai buvo signalas, kad Sovietų Sąjunga naudos jėgą prieš beginklius žmones – anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavusius jaunuolius“, – kalbėjo J.Olekas.
Jis detaliai prisiminė ir tragiškas 1991 metų sausio dienas. Sausio 11-osios naktį vieni ministrai nakvojo Vyriausybėje, kiti – savo ministerijose.
Kitos dienos vakarą Vyriausybės narius pasiekė dvi naujienos: kad Lietuvos atstovas Algirdas Saudargas saugiai pasiekė Lenkiją ir, jei būtų užimta Vyriausybė, galės palaikyti ryšius su kitomis šalimis. Kita žinia buvo ta, kad Sovietų Sąjungos valdžia į Vilnių siunčia savo delegaciją. Tai išgirdę ministrai tikėjosi, kad naktis bus ramesnė ir nebūtina visiems likti Vyriausybės rūmuose. Dalis jų grįžo į namus laukti ryto.
Prieš tai J.Olekas dar nuvažiavo į televizijos bokštą pabendrauti su jame esančiais ir aplink stovinčiais žmonėmis. „Tikrai galiu patvirtinti, kad jie nebuvo ginkluoti, todėl kalbos, kad savi šaudė į savus yra netiesa“, – tvirtino ministras.
Jis negalėjo patvirtinti anksčiau teisme apklausto Vytauto Landsbergio teiginių, kad iš televizijos bokšto buvo mėtomi žmonės: „Kai kurie žmonės pasakojo matę, kad iš bokšto buvo mėtomi maišai, kuriuos galėjo būti žmonių kūnai, bet tokios informacijos patvirtinti negaliu“.
Po nemiegotos nakties namo grįžusį ir vos prigulti spėjusį J.Oleką pažadino skambutis iš Sveikatos apsaugos ministerijos budinčio. Jam buvo pranešta, kad Vilniuje šaudomi ir į ligonines vežami žmonės.
J.Olekas paprašė skubiai atsiųsti automobilį ir greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabentas į Vyriausybę.
Vykdamas į Vyriausybę jis stabtelėjo Šv.Jokūbo ligoninėje, kur buvo vežami nukentėjusieji. „Vos privažiavus ligoninės vartus, kieme matėsi nemažai kraujo. Sniege matėsi kiekvienas kraujo lašas. Dar ir šiandien matau tą vaizdą“, – prisiminė J.Olekas.
Ministrui užėjus į priėmimo skyrių, budintis gydytojas pasakė: „pažiūrėk, ką jie padarė“, Jis nuvedė J.Oleką į kambarį, kur gulėjo žuvusieji. J.Olekas patvirtino, jog 13 žmonių buvo žuvę nuo sužalojimų, o vienas mirė nuo širdies smūgio.
Prieš operaciją J.Olekas dar matė Loretą Asanavičiūtę. „Prisimenu vieną veidą, kuris matyt buvo labai arti tanko. Jo veidas buvo apdegęs, o būklė buvo labai sunki“,- prisiminė J.Olekas.
Apie situaciją ligoninėje J.Olekas telefonu pranešė Vyriausybės nariams. Vyriausybėje jau buvo susirinkę visi ministrai, išskyrus jį ir Marijoną Misiukonį, kuris buvo Vidaus reikalų ministerijoje.
J.Olekas toliau išvažiavo į kitas Vilniaus ligonines ir rūpinosi, kad jose nepritrūktų nei pagalbą galinčių suteikti gydytojų, nei medikamentų.
Į Raudonojo kryžiaus ligoninėje jau buvo atvežtas žuvęs sovietų karys. Medikai beveik neabejojo, kad karys buvo nušautas, bet skubėjo tirti jo kūną. „Jei ligoninė būtų buvusi užimta, nebūtumėme sužinoję jo žūties priežasties“, – pasakojo J.Olekas. Buvo nustatyta, kad jis žuvo nuo galingos, kūną plėšančios kulkos.
Į Aukščiausiąją Tarybą (AT) grįžęs J.Olekas sužinojo, kad vietoj dingusio Alberto Šimėno premjeru jau paskirtas Gediminas Vagnorius. Vytauto Landsbergio kabinete jie peržiūrėjo vaizdo įrašą apie kruvinus įvykius, kurį J.Olekas atsivežė iš Raudonojo kryžiaus.
Tuomet susitikti su politikais atvyko Maskvos delegacija. „Jie turėjo atvykti prieš agresiją, bet teisinosi, kad sustojo Minske, nes iškilo problemų dėl lėktuvų“, – sakė ministras.
Norėdami įsitikinti, kad nėra daugiau žuvusiųjų, J.Olekas su M.Misiukoniu dar kartą buvo nuvykę prie Vilniaus televizijos bokšto. Bokšto prieigose buvo pritaškyta kraujo. Liftas neveikė, todėl J.Oleką laiptais palydėjo keli apsaugos vyrai.
„Langai buvo išdaužyti, viskas buvo išdaužyta ir restorane „Paukščių takas“. Televizijos technika nebuvo sugadinta, prie jos budėjo sovietų kariai. Nukentėjusių žmonių viduje nebuvo.
