Pirmąją Sveikatos apsaugos ministro darbo dieną, kovo 23-iąją sovietų
tankų kolona pajudėjo iš Kauno į Vilniuje esantį Šiaurės miestelį.
Tą naktį jokių inicidentų neįvyko, tačiau kovo 27-ąją prie Vilniaus
psichiatrijos ligoninės Sovietų kariai užpuolė ir žiauriai sumušė
anksčiau šioje kariuomenėje tarnavusius jaunuolius, kurie tapo Raudonojo
kryžiaus atstovais.
„Tai buvo signalas, kad Sovietų Sąjunga naudos jėgą prieš beginklius
žmones – anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavusius jaunuolius“,
– kalbėjo J.Olekas.
Jis detaliai prisiminė ir tragiškas 1991 metų sausio dienas.
Sausio 11-osios naktį vieni ministrai nakvojo Vyriausybėje, kiti – savo
ministerijose.
Kitos dienos vakarą Vyriausybės narius pasiekė dvi naujienos: kad
Lietuvos atstovas Algirdas Saudargas saugiai pasiekė Lenkiją ir, jei
būtų užimta Vyriausybė, galės palaikyti ryšius su kitomis šalimis. Kita
žinia buvo ta, kad Sovietų Sąjungos valdžia į Vilnių siunčia savo
delegaciją.
Tai išgirdę ministrai tikėjosi, kad naktis bus ramesnė ir nebūtina
visiems likti Vyriausybės rūmuose. Dalis jų grįžo į namus laukti ryto.
Prieš tai J.Olekas dar nuvažiavo į televizijos bokštą pabendrauti su
jame esančiais ir aplink stovinčiais žmonėmis. „Tikrai galiu patvirtinti,
kad jie nebuvo ginkluoti, todėl kalbos, kad savi šaudė į savus yra
netiesa“, – tvirtino ministras.
Jis negalėjo patvirtinti anksčiau teisme apklausto Vytauto Landsbergio
teiginių, kad iš televizijos bokšto buvo mėtomi žmonės: „Kai kurie
žmonės pasakojo matę, kad iš bokšto buvo mėtomi maišai, kuriuos galėjo
būti žmonių kūnai, bet tokios informacijos patvirtinti negaliu“.
Po nemiegotos nakties namo grįžusį ir vos prigulti spėjusį J.Oleką
pažadino skambutis iš Sveikatos apsaugos ministerijos budinčio. Jam buvo
pranešta, kad Vilniuje šaudomi ir į ligonines vežami žmonės.
J.Olekas paprašė skubiai atsiųsti automobilį ir greitosios pagalbos
automobiliu buvo nugabentas į Vyriausybę.
Vykdamas į Vyriausybę jis stabtelėjo Šv.Jokūbo ligoninėje, kur buvo
vežami nukentėjusieji. „Vos privažiavus ligoninės vartus, kieme matėsi
nemažai kraujo. Sniege matėsi kiekvienas kraujo lašas. Dar ir šiandien
matau tą vaizdą“, – prisiminė J.Olekas.
Ministrui užėjus į priėmimo skyrių, budintis gydytojas pasakė: „pažiūrėk,
ką jie padarė“, Jis nuvedė J.Oleką į kambarį, kur gulėjo žuvusieji.
J.Olekas patvirtino, jog 13 žmonių buvo žuvę nuo sužalojimų, o vienas
mirė nuo širdies smūgio.
Prieš operaciją J.Olekas dar matė Loretą Asanavičiūtę. „Prisimenu vieną
veidą, kuris matyt buvo labai arti tanko. Jo veidas buvo apdegęs, o
būklė buvo labai sunki“,- prisiminė J.Olekas.
Apie situaciją ligoninėje J.Olekas telefonu pranešė Vyriausybės nariams.
Vyriausybėje jau buvo susirinkę visi ministrai, išskyrus jį ir Marijoną
Misiukonį, kuris buvo Vidaus reikalų ministerijoje.
J.Olekas toliau išvažiavo į kitas Vilniaus ligonines ir rūpinosi, kad
jose nepritrūktų nei pagalbą galinčių suteikti gydytojų, nei medikamentų.
Į Raudonojo kryžiaus ligoninėje jau buvo atvežtas žuvęs sovietų
karys. Medikai beveik neabejojo, kad karys buvo nušautas, bet skubėjo
tirti jo kūną. „Jei ligoninė būtų buvusi užimta, nebūtumėme sužinoję jo
žūties priežasties“, – pasakojo J.Olekas. Buvo nustatyta, kad jis žuvo
nuo galingos, kūną plėšančios kulkos.
Į Aukščiausiąją Tarybą (AT) grįžęs J.Olekas sužinojo, kad vietoj dingusio
Alberto Šimėno premjeru jau paskirtas Gediminas Vagnorius. Vytauto
Landsbergio kabinete jie peržiūrėjo vaizdo įrašą apie kruvinus įvykius,
kurį J.Olekas atsivežė iš Raudonojo kryžiaus.
Tuomet susitikti su politikais atvyko Maskvos delegacija. „Jie turėjo
atvykti prieš agresiją, bet teisinosi, kad sustojo Minske, nes iškilo
problemų dėl lėktuvų“, – sakė ministras.
Norėdami įsitikinti, kad nėra daugiau žuvusiųjų, J.Olekas su
M.Misiukoniu dar kartą buvo nuvykę prie Vilniaus televizijos bokšto.
Bokšto prieigose buvo pritaškyta kraujo. Liftas neveikė, todėl J.Oleką
laiptais palydėjo keli apsaugos vyrai.
„Langai buvo išdaužyti, viskas buvo išdaužyta ir restorane „Paukščių
takas“. Televizijos technika nebuvo sugadinta, prie jos budėjo sovietų
kariai. Nukentėjusių žmonių viduje nebuvo.