„Negaliu (pasakoti), tai yra slapta informacija. Tarnybos
sureagavo laiku ir tinkamai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams
sakė Vyriausybės vadovas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas
Artūras Paulauskas interviu portalui lrt.lt pranešė, kad
Juodkrantėje per pratybas galėjo būti išsilaipinę rusų
diversantai.
„Komitete tiek ir tebuvo pasakyta – kad yra tikimybė, jog tai
įvyko. Kokia ta tikimybė – sunku atsakyti, nes duomenys nėra
patikrinti 100 procentų“, – tvirtino A.Paulauskas.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas daugiau įvykio detalių
taip pat neatskleidė.
„Visą informaciją, kurią mes turime ir kurią galime viešai
pateikti, yra pateikta Antrojo operatyvinių tarnybų departamento
ataskaitoje“, – tepasakė ministras.
Neseniai viešai paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui
vertinime rašoma, kad yra požymių, jog Rusijos specialiosios
paskirties kariniai daliniai taikos metu atlieka prasiskverbimus į
užsienio valstybes.
Pasienio zona – pati jautriausia
NSGK narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė
ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė, kad šis ataskaitos sakinys
yra svarbiausias visame dokumente.
„Kaip supratau iš pokalbių mums pristatant ataskaitą, tai
nėra vienkartiniai dalykai ir tai ne tik Lietuvoje. Ir Lenkijoje.
Pažiūrėkite, kai buvo skandalas povandeninio laivo Švedijoje, juk
iš esmės yra tas pats. Rusija, vykdydama karines pratybas Baltijos
jūroje ir mūsų regione, bando tokius dalykus, deja. Atrodo,
nepatvirtintais duomenimis, kad tokių atvejų būta ir Lietuvoje“,
– sakė ji.
Eksministrės teigimu, Neringa ir Klaipėda yra viena jautriausių
zonų, kalbant apie sienos saugumą.
„Pažiūrėkite į žemėlapį, Neringa yra tik smėlio
lopinėlis, kuriame yra gal tik keletas policininkų. Šita dalis su
Klaipėda, žinoma, kartu yra viena iš jautrių zonų, kurioje, kaip
rodo ataskaita, Rusija labai aktyviai treniruojasi pabandyti
išsilaipinti“, – tvirtino politikė.
R.Juknevičienės duomenimis, Lietuvos valstybės sienos pažeidimas
nebuvo fiksuotas.
„Tai reiškia, kad buvo tik žvalgybiniai duomenys“, –
teigė ji.
Minėtas įvykis galėjo būti ne 2015 metais, o anksčiau.
„Kadangi duomenys nėra iki galo patvirtinti, aš negaliu
pasakyti nei iš kur jie gauti, nei kaip gauti, tai negaliu atsakyti,
ar tinkamai Lietuvos tarnybos reagavo“, – sakė R.Juknevičienė.
Ji vylėsi, kad po tokių atvejų Lietuvos jūrų siena bus
atidžiau saugoma.
Pasienio vadas – nekalbus
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla savo
ruožtu BNS teigė negalįs komentuoti, ar pasieniečiai fiksavo
neteisėtą rusų išsilaipinimą Juodkrantėje.
„Neturiu ką pasakyti, žinokite“, – paklaustas, ar incidentą
fiksavo VSAT, sakė R.Požėla. Jis taip pat neatskleidė, ar aptariamas įvykis buvo dar iki jam
tampant VSAT vadu. Į šias pareigas jis paskirtas 2015 metų
pavasarį.
„Tai iš esmės yra ne mūsų informacija, nelabai kažką
galėčiau ir pakomentuoti. Geriau, kad aš nieko nekomentuočiau toje
vietoje“, – aiškino R.Požėla.