„Negaliu (pasakoti), tai yra slapta informacija. Tarnybos sureagavo laiku ir tinkamai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas interviu portalui lrt.lt pranešė, kad Juodkrantėje per pratybas galėjo būti išsilaipinę rusų diversantai.
„Komitete tiek ir tebuvo pasakyta – kad yra tikimybė, jog tai įvyko. Kokia ta tikimybė – sunku atsakyti, nes duomenys nėra patikrinti 100 procentų“, – tvirtino A.Paulauskas.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas daugiau įvykio detalių taip pat neatskleidė.
„Visą informaciją, kurią mes turime ir kurią galime viešai pateikti, yra pateikta Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje“, – tepasakė ministras.
Neseniai viešai paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime rašoma, kad yra požymių, jog Rusijos specialiosios paskirties kariniai daliniai taikos metu atlieka prasiskverbimus į užsienio valstybes.
Pasienio zona – pati jautriausia
NSGK narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė, kad šis ataskaitos sakinys yra svarbiausias visame dokumente.
„Kaip supratau iš pokalbių mums pristatant ataskaitą, tai nėra vienkartiniai dalykai ir tai ne tik Lietuvoje. Ir Lenkijoje. Pažiūrėkite, kai buvo skandalas povandeninio laivo Švedijoje, juk iš esmės yra tas pats. Rusija, vykdydama karines pratybas Baltijos jūroje ir mūsų regione, bando tokius dalykus, deja. Atrodo, nepatvirtintais duomenimis, kad tokių atvejų būta ir Lietuvoje“, – sakė ji.
Eksministrės teigimu, Neringa ir Klaipėda yra viena jautriausių zonų, kalbant apie sienos saugumą.
„Pažiūrėkite į žemėlapį, Neringa yra tik smėlio lopinėlis, kuriame yra gal tik keletas policininkų. Šita dalis su Klaipėda, žinoma, kartu yra viena iš jautrių zonų, kurioje, kaip rodo ataskaita, Rusija labai aktyviai treniruojasi pabandyti išsilaipinti“, – tvirtino politikė.
R.Juknevičienės duomenimis, Lietuvos valstybės sienos pažeidimas nebuvo fiksuotas.
„Tai reiškia, kad buvo tik žvalgybiniai duomenys“, – teigė ji.
Minėtas įvykis galėjo būti ne 2015 metais, o anksčiau.
„Kadangi duomenys nėra iki galo patvirtinti, aš negaliu pasakyti nei iš kur jie gauti, nei kaip gauti, tai negaliu atsakyti, ar tinkamai Lietuvos tarnybos reagavo“, – sakė R.Juknevičienė.
Ji vylėsi, kad po tokių atvejų Lietuvos jūrų siena bus atidžiau saugoma.
Pasienio vadas – nekalbus
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla savo ruožtu BNS teigė negalįs komentuoti, ar pasieniečiai fiksavo neteisėtą rusų išsilaipinimą Juodkrantėje.
„Neturiu ką pasakyti, žinokite“, – paklaustas, ar incidentą fiksavo VSAT, sakė R.Požėla. Jis taip pat neatskleidė, ar aptariamas įvykis buvo dar iki jam tampant VSAT vadu. Į šias pareigas jis paskirtas 2015 metų pavasarį.
„Tai iš esmės yra ne mūsų informacija, nelabai kažką galėčiau ir pakomentuoti. Geriau, kad aš nieko nekomentuočiau toje vietoje“, – aiškino R.Požėla.
