Su B.Jelcinu jam teko kalbėtis dar prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. Apie tokius planus užsiminus B.Jelcinui, jis atsakė: „Ko jūs dar laukiate?“.
Iš karto po Sausio įvykių B.Jelcinas nuvažiavo į Estiją, susitiko su visais Baltijos šalių vadovais ir susitarė, kad Rusijos kariniai daliniai daugiau nedalyvaus jokioje agresijoje.
Visai kitokia K.Motiekos nuomonė apie tuometį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. Kai Vilniuje prasidėjo kruvini įvykiai, K.Motieka girdėjo, kaip AT pirmininkas Vytautas Landsbergis telefonu kalbėjosi su M.Gorbačiovu.
M.Gorbačiovas tuomet tikino apie šiuos išpuolius nieko nežinantis. „Jei M.Gorbačiovas būtų padorios valstybės vadovas, kokiu jis save laikė, ir kariuomenės vadai veikė be jo žinios, visi vadai iš karto turėjo būti atleisti, bet to nebuvo.
Jis neatsiprašė Lietuvos žmonių dėl to, kas įvyko. Jei nieko nežinai, o žmonės žuvo tau nežinant, vadinasi turi prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo K.Motieka.
Kai Baltijos šalių vadovai kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO), M.Gorbačiovas atvirai pareiškė, kad tai yra kišimasis į Sovietų Sąjungos reikalus.
