Su B.Jelcinu jam teko kalbėtis dar prieš Lietuvai atkuriant
nepriklausomybę. Apie tokius planus užsiminus B.Jelcinui, jis atsakė:
„Ko jūs dar laukiate?“.
Iš karto po Sausio įvykių B.Jelcinas nuvažiavo į Estiją, susitiko su
visais Baltijos šalių vadovais ir susitarė, kad Rusijos kariniai daliniai
daugiau nedalyvaus jokioje agresijoje.
Susiję straipsniai
Visai kitokia K.Motiekos nuomonė apie tuometį Sovietų Sąjungos
prezidentą Michailą Gorbačiovą. Kai Vilniuje prasidėjo kruvini įvykiai,
K.Motieka girdėjo, kaip AT pirmininkas Vytautas Landsbergis telefonu
kalbėjosi su M.Gorbačiovu.
J.Stacevičiaus nuotr.
M.Gorbačiovas tuomet tikino apie šiuos išpuolius nieko nežinantis.
„Jei M.Gorbačiovas būtų padorios valstybės vadovas, kokiu jis save laikė,
ir kariuomenės vadai veikė be jo žinios, visi vadai iš karto turėjo būti
atleisti, bet to nebuvo.
Jis neatsiprašė Lietuvos žmonių dėl to, kas įvyko. Jei nieko nežinai, o
žmonės žuvo tau nežinant, vadinasi turi prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo
K.Motieka.
Kai Baltijos šalių vadovai kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO),
M.Gorbačiovas atvirai pareiškė, kad tai yra kišimasis į Sovietų Sąjungos
reikalus.