Č.Stankevičius – apie derybas Maskvoje ir jį pažadinusius šūvius

Teisme jis prisiminė ir tragiškus sausio įvykius.

Č.Stankevičius teigė, jog prieš pat paskelbiant nepriklausomybę Lietuvą pasiekė Sovietų Sąjungos vadovo pažadas nenaudoti karinės jėgos.<br>V.Balkūno nuotr.
Č.Stankevičius teigė, jog prieš pat paskelbiant nepriklausomybę Lietuvą pasiekė Sovietų Sąjungos vadovo pažadas nenaudoti karinės jėgos.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Sausio 13-osios bylą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Sausio 13-osios bylą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 12, 2016, 9:54 AM, atnaujinta May 29, 2017, 1:06 PM

Jis buvo ir derybų delegacijos su Sovietų Sąjunga, o vėliau ir su Rusija narys.

Č.Stankevičius teigė, jog prieš pat paskelbiant nepriklausomybę Lietuvą pasiekė Sovietų Sąjungos vadovo pažadas nenaudoti karinės jėgos.

1989 metų gruodį Maltoje M.Gorbačiovas buvo susitikęs su JAV prezidentu, kuris Sovietų Sąjungos vadovo prašė nenaudoti jėgos prieš Lietuvą. M.Gorbačiovas davė tokį pažadą, bet pabrėžė, kad nepritaria visiškam Baltijos šalių atsiskyrimui nuo Sovietų Sąjungos.

Č.Stankevičius dalyvavo M.Gorbačiovo bei tuomečio Aukščiausios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio susitikime, vykusiame po nepriklausomybės paskelbimo. Lietuvos delegacija, kurioje buvo ir Egidijus Bičkauskas, prašė nutraukti ekonomines sankcijas.

„Apie valandą trukęs pokalbis nedavė jokių rezultatų. M.Gorbačiovas reikalavo atšaukti Kovo 11-osios aktą ir grįžti į kovo 10-osios padėtį. „Vytautai, Vytautai, reikia grįžti“ – tokius M.Gorbačiovo žodžius V.Landsbergiui prisiminė Č.Stankevičius.

Derybos su Sovietų Sąjungos vadovais vyko ir vėliau. č.Stankevičius prisiminė, jog vienose jų dalyvavo daugybė Sovietų Sąjungos atstovų ir 8 svečiai iš Lietuvos. Visi sėdėjo prie ilgų stalų.

Prasidėjus susitikimui, Maskvos atstovai pranešė, jog derybose norėtų dalyvauti ir opozicijos atstovai iš Lietuvos. „O kurioje pusėje jie sėdės“ – paklausė V.Landsbergis. Lietuvos delegacija nesutiko kartu su jais sėsti prie derybų stalo ir su jais Maskvoje nesusitiko.

„Derybų epopėja buvo tikrai svarbi ir truko labai ilgai“ – prisiminė derybose dalyvavęs politikas.

Teisme jis prisiminė ir tragiškus sausio įvykius.

Kaunietis Č.Stankevičius tuo metu gyveno „Draugystės“ viešbutyje Vilniuje ir naktimis girdėdavo, kaip naktį pro Vingio parką važinėdavo tankų kolonos.

Prasidėjus sausio neramumams, Č.Stankevičius persikėlė į Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir miegodavo ant minkštasuolio. „Jei rūmai būtų užimti, norėjome, kad viduje būtų savo deputatų“ – pasakojo Č.Stankevičius.

Parlamento rūmuose jis gyveno dešimt dienų, o sausio 12-osios naktį, tikėdamasis, kad ji bus rami, grįžo į viešbučio kambarį. Išeidamas jis pasakė „Turtinga, rami ir saugi Europa miega, o Lietuva budi“.

Vos užsnūdusį politiką pažadino šūviai – jei aidėjo prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato. Skubėdamas į parlamentą gatvėje jis susistabdė pakeleivingą automobilį.

Naktį susirinkę politikai nusprendė ALgirdą Saudargą išsiųsti į Lenkiją ir jei prireiks, išeivijoje sudaryti Vyriausybę.

Č.Stankevičius vėliau sužinojo, kad jo žmona tą naktį stovėjo prie televizijos bokšto. „Mes atsisveikinome, ji pažadėjo važiuoti į Kauną, bet manęs neklausė. Aš apie ją nieko nežinojau tris dienas“ – prisiminė Č.Stankevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.