Apie tai Sausio 13-osios bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme
(VAT) papasakojo Aukščiausios tarybos apsaugai vadovavęs Artūras Skučas.
Nuo 1990 birželio iki 1993-iųjų kovo Aukščiausiosios Tarybos apsaugai
vadovavęs A.Skučas teigė, jog tuomet Apsaugos skyrius turėjo slaptą
žvalgybos tarnybą ir gaudavo informacijos apie įvykius Vilniaus mieste
bei kariškių judėjimą. Šios tarnybos agentai dirbo Vilniaus gamyklose,
Vilniuje disklokuotose kariniuose daliniuose.
Jų užduotis buvo rinkti informacija apie priešiškai Lietuvai
nusiteikusius asmenis, galimą valdžios perversmą Lietuvoje.
Antivalstybiškai nusiteikusių organizacijų atstovai veikė ne tik
Vilniaus pakraščiuose – Naujojoje Vilnioje, Grigiškėse, bet ir
Klaipėdoje įsikūrusiose gamyklose.
Šios tarnybos žvalgybininkai sužinojo, kad į Lietuvą iš Rusijos atvyko
„Alfa“ būrio ir Pskovo desantininkai.
Nuo 1990 metų gruodžio 15-ojoje buvo įvesta ypatingoji padėtis, todėl
apsaugos skyriaus pareigūnai nebūdavo išleidžiami namo. Pats A.Skučas
namo buvo išvykęs tik Kūčių vakarą, o po to iš Aukščiausios Tarybos
ilgesniam laikui išėjo tik 1991 metų gegužę.
Aukščiausiosios Tarybos apsauga iš anksto žinojo apie organizacijos
„Jedinstvo“ rengiamą mitingą parlamento rūmų. Per protesto akciją
nukentėjo keli Aukščiausiosios Tarybos apsaugos pareigūnai –
protestuotojai į juos mėtė kažkokius, į laikraščius suvyniotus daiktus.
Pareigūnai neabejojo, kad tarp mitinguotojų buvo civiliai apsirengusių
karių buvo tarp sausio. Minioje A.Skučas pats matė „Jedinstvo“ vadovą
Valerijų Ivanovą. Jam susidarė įspūdis, kad mitinguotojams jis davė
nurodymus.
Tuomet į pagalbą buvo pakviesti Kauno savanorių būriai, kurių
pajėgos vis gausėjo. Jos buvo panaudotos ir sausio 13-osios naktį.
Iš savo seklių, bendraujančių su kariškiais, A.Skučas sužinojo, kad buvo
parengtas palanas užimti visus svarbiausius valstybinius Lietuvos
pastatus, tik nebuvo žinoma, kada ir kaip tai bus daroma.
Sausio 12-osios naktis turėjo būti rami. Karių radijo ryšio stotys
tylėjo. „Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui mes
leidome net išvykti namo pailsėti ir nusiprausti, nes namuose jis nebuvo
apie tris paras“, – prisiminė A.Skučas.
Tačiau po vidurnakčio radijo stotyje pasigirdo šurmulys. Specialią įrangą
turėję ir karių pokalbių klausęsi pareigūnai išgirdo tankistams
priklausančius šaukinius bei tankų variklių gausmą.