Taip pat planuojama drausti viešinti informaciją, susijusią su valstybės paslaptimis, seksualinio pobūdžio nusikaltimais bei privataus gyvenimo viešinimo klausimais. Įsigaliojus tokiems siūlymams, didžioji dalis žurnalistinių tyrimų apskritai taps neįmanomi. Tokių apribojimų nesilaikantys žurnalistai būtų siunčiami dirbti viešųjų darbų ar net į kalėjimą.
Seimas ketvirtadienį 79 balsais už, vienam buvus prieš ir 11
parlamentarų susilaikius papildė Baudžiamąjį kodeksą atitinkamu
straipsniu. Pataisa įsigalios, kai ją pasirašys prezidentė Dalia
Grybauskaitė.
Už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos
bylos medžiagos atskleidimą grės viešieji darbai arba bauda, arba
laisvės apribojimas, arba areštas. Tokia veika bus traktuojama kaip
baudžiamasis nusižengimas, už ją atsakomybė numatyta ir
juridiniam asmeniui.
Pataisą inicijavo socialdemokratės Rimantė Šalaševičiūtė
ir Irena Šiaulienė, tik jos siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma,
kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, o
sankciją – griežtesnę, iki trejų metų nelaisvės. Pataisą
vertinusi Vyriausybė pasiūlė taikyti švelnesnę sankciją, bet
plačiau.
„Siūlytina įstatymo projekte neišskirti nepilnamečio ir
baudžiamąją atsakomybę taikyti visais atvejais, kai yra
atskleidžiama ar viešai paskelbiama neviešame (uždarame) teismo
posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiaga ar jos
dalis arba ta medžiaga ar jos dalis, kurią nevieša pripažino
teismas“, – tokią nuostatą pasiūlė Vyriausybė.
Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato baudžiamąją
atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią
bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno
leidimo, tačiau iki šiol nebuvo atsakomybės asmenims už
civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos neviešos
medžiagos arba jos dalies atskleidimą ar viešą paskelbimą.