„Namai, kaip ir numato teismo sprendimai, bus griaunami, tiesiog
yra susitarta su romų bendruomene, kad kai viena šeima išsikelia
iš taboro, vienas statinys bus nugriaunamas, kad nebūtų tam
tikrų piktnaudžiavimų, savivaldybės terorizavimo, kad vieni
išsikėlė, o kiti įsikėlė į tuos nelegalius pastatus vėl ir
vėl žmogaus teisių gynėjai sako, kad jų negalime judinti“, –
BNS sakė G.Paluckas.
Beveik aštuonis mėnesius savivaldybės rengtoje romų
integracijos programoje, dėl kurios antradienį turėtų apsispręsti
taryba, numatyta, kad tabore nuolat darbuosis du socialiniai
darbuotojai. Kaip sako G.Paluckas, jie taip pat galės informuoti
apie bet kokias pradėtas naujas nelegalias statybas, tad „pastatyti
per naktį, bus labai sudėtinga“.
Parengtame plane numatoma kviesti romus užsiregistruoti į
socialinio būsto eilę. Vis dėlto jis pripažino, kad vidutiniškai
pirmumo kriterijų neturinti šeima socialinio būsto laukia nuo 7 iki
10 metų. Todėl svarstomas kitas variantas – išsikeliantiems romams
suteikti piniginę paramą būsto nuomai.
Pasak jo, persikelti romams padės jau sėkmingai pritapusios
šeimos – išsikeliantiems iš taboro bus taip pat padedama įgyti
profesinę kvalifikaciją, susirasti darbą, netgi elementarių
gyvenimo įgūdžių, kaip, pavyzdžiui, mokėti komunalinius
mokesčius.
„Mūsų tikslas – per trejus metus iš taboro iškelti 40
šeimų ir visus 94 mokyklinio amžiaus vaikus. Šiuo metu jau turime
9 šeimas, kurios laukia eilėje, visi kiti irgi rodo entuziazmą, bet
jie žiūri į tai atsargiai: ar nebus tai dar kartą tušti
savivaldybės pažadai, ar bus pradėta programa įgyvendinti“, –
pridūrė jis.
Jis kartu sutiko, kad dėl stiprių stereotipų bus sunku
įtikinti žmones nuomoti būstą kitaip gyventi norintiems romams.
Programoje numatyta prie taboro sulaikomus nuo narkotikų
priklausomus asmenis kartu su policija nukreipti į reabilitacijos
programas. Tam trims metams numatyta apie 100 tūkst. eurų, kurių
galėtų užtekti apie 200 narkomanų pirminei reabilitacijai.
„Nuoširdžiai tikimės, kad pavyks susitarti ir su privačiais
būsto nuomotojais ir tos romų šeimos bus įsileistos į visuomenę
ir bendromis pastangomis mums pavyks užtikrinti, kad jie integruosis,
kad kriminalinė veikla nepersikels iš Vilniaus taboro į kitas
vietas“, – kalbėjo R.Paluckas.
Programos įgyvendinimui iš savivaldybės, valstybės biudžetų
ir kitų šaltinių anksčiau buvo numatyta 0,7 mln. eurų, tačiau
suma dar gali keistis.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 2100 romų.
Vilniaus taboras yra didžiausia koncentruotai romų tautybės asmenų
gyvenama vieta Baltijos šalyse. Šiuo metu Vilniaus romų tabore
gyvena iki 400 asmenų, apie 100 jų – vaikai. Pernai policijai
suintensyvinus reidus tabore, vien rugpjūčio – spalio mėnesiais
sulaikyta per 1,7 tūkst. narkotikų vartotojų ir per 100 prekeivių.