Tokius projektus, kartu su dezinformacijos ir sabotažo
kriminalizavimu, trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto posėdyje pristatė VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis
Budrys.
„Mūsų vertinimu, asmenys, kurių veikla nesuderinama su mūsų
nacionalinio saugumo interesais, tai reiškia, kad tie asmenys, kurie
remia agresoriaus vykdomą politiką regione, kurie remia sienų
perpaišymą, remia tarptautinės teisės pažeidimus, prieštarauja
mūsų nacionalinio saugumo postulatams, interesams, mūsų narystei
NATO ir panašiai, jie neturėtų dirbti valstybės statutinėje
tarnyboje, tose institucijose, kurios būtų mūsų ginkluotų
pajėgų sudėtinė dalis. Šiuo metu tokio įstatyminio apribojimo
nėra“, – sakė K.Budrys.
Pasak jo, VSD lygiai taip pat laikosi pozicijos, kad tokie asmenys
neturėtų turėti teisės laikyti ginklą savo namuose.
Po komiteto posėdžio atsakydamas į žurnalistų klausimus
K.Budrys sakė, kad galimai nelojalių pareigūnų statutinėse
institucijose gali būti „dešimtys“.
„Taip, jų (nelojalių pareigūnų tarnyboje) yra, mes kalbame
su institucijomis, kuriose jie yra, su kai kuriomis randame
sprendimus, ypač su tomis, kurios turi stiprias imuniteto tarnybas,
tačiau visi pripažįsta, kad įstatyminio pagrindo tai apriboti
nėra. Įvairūs skaičiai įvairiose institucijose, jei kalbame paie
pareigūnus, dešimtys“, – sakė K.Budrys.
Apie galimai nelojalius pareigūnus pernai gruodį pirmą kartą
viešai prabilo Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius,
anksčiau prieš kelerius mėnesius perėmęs vadovavimą šiai
tarnybai. Tuomet interviu naujienų portalui delfi.lt jis teigė, kad
tarnyboje „yra nelojalių tarnybai, nelojalių valstybei
žmonių“, kurių dalis „karo atveju ginklus atsuks prieš mus“.
Kitų statutinių organizacijų vadovai tuomet teigė, kad pas
juos tokių problemu nėra, nors anksčiau – būta, o kaip galimos
nelojalumo apraiškos minėti Rusijos agresiją palaikantys įrašai
socialiniuose tinkluose, Georgijaus juostelės paskyrose ir panašūs.