Įžeistas mokytojas mokinį išsivedė iš klasės, tačiau nėra žinoma, ar tuo metu prieš mokinį buvo smurtaujama. 13-metis teigia, kad mokytojas jį sugriebęs trenkė į sieną. Dailės mokytojas dievagojasi to nedaręs.
Privatus pokalbis nepadėjo, ir grįžęs į klasę mokinys toliau elgėsi įžūliai. Jis nupiešė dar vieną lytinį organą ir užsidėjęs jį ant galvos vaikščiojo po klasę, vartojo necenzūrinius žodžius. Neapsikentęs mokytojas trenkė delnu mokiniui per veidą. Nuskriaustas mokinys išbėgo iš klasės ir apie incidentą pranešė auklėtojai, o ši – mokiniai mamai.
Įvykis visuomenėje sukėlė reakcijų bangą. Vieni smerkia ranką prieš mokinį pakėlusį mokytoją, kiti – priešingai, mano, kad mokinys to nusipelnė.
Vaikams – neigiama pamoka
Žmogaus teisių ekspertė ir psichologė Dovilė Šakalienė mano, kad situacija vienareikšmiškai yra neigiama: „Mokytojas sumušė vaiką, paauglį, o visuomenės nuomonė aiškiai mėgina pateisinti smurtavusį pedagogą ir įrodyti, kad auka pati kalta. Bet kaip bebūtų liūdna, tokia perspektyva nestebina, ji tik iliustruoja tai, kuo gyvename jau daug metų.“
D. Šakalienės nuomone, situacija mokyklose yra pakankamai sudėtinga – tiek žvelgiant iš vaiko, tiek iš mokytojo pusės. Vaikai labai gerai atspindi dominuojančias elgesio normas, jie elgiasi taip, kaip su jais elgiamasi ir remdamiesi matomais pavyzdžiais: namuose, mokykloje, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
„Mokytojai dažnai nežino, kokia yra paauglio emocinė ir fizinė būsena. Nepriklausomai nuo vaiko išsiauklėjimo ar gerų manierų, kartais nuotaikos tikrai smarkiai svyruoja. Daug tėvų Lietuvoje turi rimtų auklėjimo problemų ir jei namuose yra netinkamos sąlygos, šeimoje nemokama konfliktų spręsti neagresyviai, prieš vaiką yra smurtaujama, tai didelė dalis paauglių ateina į mokyklą susierzinę, blogos nuotaikos, – kalbėjo D.Šakalienė. – Šiuo atveju aš suprantu, kad mokinio elgesys galėjo išvesti mokytoją iš kantrybės, suerzinti ir supykdyti, bet juk tam jis ir yra suaugęs, o paauglys tik vaikas. Smurtas buvo blogiausia, ką jis galėjo padaryti.“
D.Šakalienės teigimu, smurtaudamas prieš mokinį kitų mokinių akivaizdoje Papilės Simono Daukanto gimnazijos mokytojas davė dvi pamokas: „Pirma, jis parodė mokiniams, kad smurtas prieš vaiką yra normalu. Antra, blogiausia pamoka, kad tas, kuris yra stipresnis, šiuo atveju suaugęs prieš vaiką, turi teisę smurtauti.“
„Kaip tu gali pasakyti vaikui, kad smurtauti yra negerai, kad keiktis yra negerai, kad psichologinis ir fizinis smurtas yra nepriimtinas, jeigu tu pats jį mokai tokių dalykų“, – svarstė žmogaus teisių ekspertė.
Lietuvoje bėdų kyla ir dėl auklėjimo namuose, ir dėl patyčių bei smurto kultūros, kuri dominuoja mūsų visuomenėje.
D.Šakalienė taip pat mano, kad apleisti yra ir mokytojai: „Atlyginimai yra labai maži, pagalbos taip pat tikrai labai mažai. Ne kiekvienoje mokykloje yra psichologai ir socialiniai darbuotojai, kurie iš tikrųjų pajėgia tinkamai aptarnauti mokyklą, ne tik vaikus, bet ir mokytojus.“
Ką šiuo atveju turėjo daryti mokytojas? Geriausias sprendimas būtų buvę nutraukti pamoką. „Tokiu atveju aš patarčiau mokytojui nutraukti pamoką, nes mokymo procesas vis tiek nevyksta. Reikėtų sukviesti skubų pasitarimą su paauglio šeima, juo pačiu, mokyklos atstovais, psichologu ir socialiniu darbuotoju ir spręsti, ką daryti“, – teigė D.Šakalienė.
Kalbama apie teises, bet ne pareigas
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Akmenės rajono profesinių organizacijų susivienijimo pirmininkas Ramūnas Znutas sako, kad prieš mokinį ranką pakėlęs mokytojas mokinių minimas tik geruoju.
„Kaip tik šiandien ryte mokykloje, kurioje jis dirbo anksčiau, kalbėjomės su mokiniais, kurie mokėsi pas jį. Visi apie jį atsiliepė kaip apie gerą, ramų ir švelnų mokytoją“, – teigė jis.
Gal Papilės gimnazijoje smurtavęs mokytojas šią klaidą padarė dėl jaunystės, patirties stokos ir emocijų pertekliaus? „Nepritariu tam jo veiksmui, taip tikrai neturėjo nutikti. Mokytojui reikėjo mobiliuoju telefonu nufilmuoti vaiko elgesį, paimti piešinį, išsikviesti mokyklos administracijos atstovą ir parašyti pareiškimą policijai“, – kaip būtų reagavęs į situaciją, svarstė R.Znutas.
Pašnekovai mano, kad mokinio elgesio problemos prasideda namuose. Pasak R. Znuto, šeima yra pirmasis taškas, kuriame vaikas yra paruošiamas mokyklai ir bendruomeniniam gyvenimui. Tiesa, kaip didelį trūkumą jis išskiria tai, kad pastaruoju metu vis garsiau akcentuojamos mokinio teisės, bet pamirštamos jo pareigos.
„Prieš keletą metų švietimo įstaigų profesinės sąjungos kėlė klausimą dėl mokytojų saugumo mokykloje. Įstatymuose praktiškai pasakyta, kad iki 16 metų mokinys mokykloje gali elgtis, kaip nori. Kol nėra fiziškai smurtaujama, pašalinti jį iš mokyklos nėra galimybių. Neretai vienas ar du asmenys tai gerai žinodami išbalansuoja visą mokyklos gyvenimą ir įstatymai, saugodami tuos du mokinius, skriaudžia visą mokyklos bendruomenę“, – pasakojo istorijos mokytoju dirbantis Ramūnas Znutas.
Jis mano, kad mokytojas neturėtų būti atleistas iš darbo, nes jaunų specialistų ir taip trūksta. „Jeigu būtų mano valia, žiūrėčiau, kaip vadovaujantis mūsų įstatymais galima pasielgti teisingiausiai ir mokytojo, ir mokinio atžvilgiu. Atitinkamai turi atsakyti abu.
Lietuvoje labai trūksta jaunų mokytojų, ypač vyrų. Atleisti iš darbo mes galime labai greitai, bet kas ateis į jo vietą? Gal kaip tik ši klaida padės žmogui po gerų pamokų, po darbo su psichologu, po bendravimo su miestelio bendruomene sugrįžti ir būti dar geresniu mokytoju. Reikia padėti susitvarkyti, o ne bausti ir išmesti, nes išmesti yra lengviausia.
Vaiką drausminti reikia, bet nėra kaip
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Eugenijus Jesinas sako, kad šitoks mokytojo elgesys gali būti vertinamas dvejopai: „Įstatymiškai mokytojas neturėjo teisės naudoti fizinę jėgą, pakelti ranką prieš mokinį. Tačiau įvertinus darbo sudėtingumą, visas neigiamas emocijas ir jeigu tai buvo ne vienkartinis atsitikimas, mokytojo nervai ir neatlaikė.“
Pasak jo, didelė problema, kad mokiniai sau leidžia praktiškai viską, o mokytojas yra suvaržytas. Jį riboja įvairūs įstatymai, teisės aktai, apribojimai, kurie mokytoją palieka praktiškai beteisį.
2014 metais vyko konferencija šiuo klausimu, buvo priimtas memorandumas, pateikti sprendimo būdai ir projektas Švietimo įstatymui pakeisti. „Deja, bet valdininkai nenoriai reaguoja į mūsų siūlymus. Kaimynai estai jau prieš keletą metų pasinaudodami Europos Sąjungos teise įvedė 700 eurų baudas tėvams, kurie neprižiūri savo vaikų. Mes irgi turim baudas, tik labai juokingas – nuo 14 iki 28 eurų“, – kalbėjo E.Jesinas.
Jo teigimu, situacijų, kai prastai tėvų auklėti mokiniai taip išsišoka pamokose, yra gerokai daugiau, bet tik vienetai jų pasiekia viešumą. Taip esą yra dėl mokyklų vadovų nenoro prarasti gerą mokyklos vardą ir atbaidyti mokinius.
„Buvęs švietimo ministras yra paskelbęs tokią rekomendaciją, kad mokytojas, norėdamas sudrausminti mokinį, gali jį suimti ir išvesti iš klasės. Tačiau tai vėl prasilenkia su nepilnamečių apsaugos įstatymu, kuriame sakoma, kad negalima liesti vaiko prieš jo norą. Čia yra tokia aklavietė, kai turi sudrausminti vaiką, bet nėra kaip“, – teigė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas.
Išeitis – kuo efektyviau kovoti su mokinių agresija: „Mokyklos viduje dažnai vyksta labai negeri dalykai. Mokytojai yra stumdomi, apspjaunami, iškeikiami ir visa tai daro mokiniai. Reikia imtis priemonių, kol tokia agresija neperaugo į rimtesnes problemas, kaip šaudymai, kurių pasitaikė ir kaimyninėje Estijoje, ir Suomijoje, jau nekalbant apie tai, kas dedasi JAV.“
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas mano, kad mokytojas neturėtų būti atleistas, nes iki šiol apie jį buvo vien geri atsiliepimai. Jis sako, kad įvertinus situaciją, jam reikėtų skirti nuobaudą. E.Jesinas taip pat teigia, kad turėtų būti įvertintas ir mokinio elgesys, už kurį jis taip pat turėtų būti nubaustas: „Tai turi būti pamoka ir kitiems, kad taip elgtis negalima.“
