Gyventojų būstuose temperatūra krinta vidutiniškai vienu laipsniu per parą, todėl patalpoms šildyti naudojama viskas, kas skleidžia šilumą, – elektriniai radiatoriai, dujinės orkaitės ir net lygintuvai. Darosi visiškai neaišku, kam reikėjo tiek pastangų atpiginti šilumą, jeigu tokiu patogumu nesinaudojama.
Šilumos tiekėjai rodo pirštu į miesto valdžios buveinę – tai joje skelbiamas ir atšaukiamas šildymo sezonas, o šiemet tai padaryti suskubta saulei nespėjus net stipriau šyptelėti pro debesį. Netrukus šypsnius pakeitė tiršti debesys, šalnos ir net kruša, o kauniečiai tirta iš šalčio tiek namuose, tik darbo vietoje.
Jie net šiek tiek pavydi šiluminėse trasose įsikūrusiems benamiams, nes būstas pastarosiomis dienomis tapo jaukesnis negu kai kurie butai.
Į panašią situaciją patekusi Vilniaus valdžia atšaukė sprendimą baigti šildymo sezoną, tačiau išdidūs kauniečiai nieku gyvu neprisipažįsta paskubėję.
Jų neįtikino net medikų perspėjimai, kad padaugėjo peršalimo ligomis sergančių žmonių, o meteorologai tikro atšilimo neprognozuoja mažiausiai savaitę. Jeigu žemę nuklotų 10 centimetrų storio sniego sluoksnis, Kauno valdžia sprendimo ir tuomet turbūt nepakeistų.
Kauno meras V.Matijošaitis gyvena nuosavame name su autonominiu šildymu, todėl skubotai užbaigto šildymo sezono pasekmių nepajuto. Bet galbūt miesto valdžios aplinkoje dar liko daugiabučiuose gyvenančių žmonių, kurie galėtų patvirtinti, kad namuose tikrai labai šalta?
Dar įdomu, kiek kainuoja elektra, kuri sunaudojama patalpoms šildyti pačioje miesto savivaldybėje. Juk savivaldybės tarnautojams turbūt neuždrausta naudoti elektrinių radiatorių?
Galima pamanyti, kad miesto valdžia sudarė sandorį su elektriniais radiatoriais prekiaujančia bendrove ir visomis išgalėmis stengiamasi įbrukti bent po vieną tokį prietaisą kiekvieno būsto šeimininkams. Galima įžvelgti net farmacijos pramonės lobistų veiklą ir siekį padidinti vaistų nuo peršalimo apyvartą.
Didžiausias sveiko proto blyksnis šioje istorijoje užfiksuotas pirmadienį – savivaldybė atnaujino šildymą švietimo įstaigose ir vaikų darželiuose. Kitiems kauniečiams priminta, kad jie gali paprašyti vėl tiekti šilumą, – tereikia daugiau kaip pusės namo gyventojų pritarimo.
Štai čia ir glūdi didžioji paslaptis, kodėl tokiu pasiūlymu beveik neįmanoma pasinaudoti. Tiksliau – juo Kaune galbūt pasinaudos tik kelių namų gyventojai.
Miesto savivaldybei paskelbus šildymo sezono pradžią, automatiškai įsijungia ir kompensacijų skyrimo už šią paslaugą mechanizmas socialiai remtiniems žmonėms. Šildyti būstą galima net ir ištisus metus, tačiau tuomet visiems gyventojams tenka mokėti visą kainą.
Kaip surasti žmogų, kuris sutiktų įkalbinėti garbaus amžiaus kaimynus atnaujinti šildymą, nors toks patogumas kainuotų vos 20-30 eurų per mėnesį? Geriau pakentėti palindus po šiltu apklotu, o prieš miegą neužmiršti apsimauti vilnonių kojinių. Neleisime energetikams plėšikauti!
Galima suprasti, kad politikai artėjant Seimo rinkimams pataikauja ištikimiausiai balsuojantiems garbaus amžiaus žmonėms, tačiau Kauno meras visada kartojo atsiribojantis nuo politikų veiklos, Seimo rinkimuose nedalyvausiantis ir dirbantis tik dėl kauniečių gerovės.
Galbūt kaip tikras kaunietis jis taip skatina Kauno gyventojus atsikratyti varguolių įvaizdžio ir kurtis nuosavuose namuose? Planas neblogas, tik dar reikėtų nuspręsti, ką daryti su ištuštėjusiais daugiabučiais ir biokuro katilinėmis, kurios centralizuotai tiekiamą šilumą pavertė viena pigiausių šalyje.
„Laikinoji sostinė“
