Konfliktas kilo, kai mokinys pamokos metu paprašytas nupiešti geriausią draugą, nupiešė vyrišką lytinį organą, keikėsi, koneveikė mokytoją, nepakluso pastaboms. Toks mokinio elgesys šokiruoja, tačiau jau nebėra naujiena Lietuvos mokyklose.
Didžioji dalis mokytojų gyvena baimėje
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Eugenijus Jesinas teigia, kad smurtas prieš mokytojus – įsisenėjusi problema. 2014 metais buvo surengta konferencija, kurios pagrindinis klausimas buvo smurtas mokykloje.
Konferencijoje aptarti apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. mokytojų, rezultatai. Jie parodė, kad net 70 proc. mokytojų savo darbe yra patyrę fizinį ar psichologinį smurtą.
„Subraižomos mokytojų mašinos, praduriamos padangos, daužomi langai ar užkišamos klasių durų spynos – smulkmena“, – sako E. Jesinas. Kas gali būti blogiau? Mokiniai mokytojams grasina, kad palauks jų einančių namo, kad žino, kur jie gyvena, kad išprievartaus jų dukras ir sumuš jų sūnus. „Tokioje nuolatinėje baimės būsenoje gyvena 70 procentų Lietuvos mokytojų“, – teigia E. Jesinas.
Smurtas – slepiamas
Lietuvoje paviešinti vos keli smurto prieš mokytojus atvejai. Mažai kas žino, kad Kauno rajone mokytojas buvo padegtas, kad Panevėžio rajone mokiniai mokytoją sumušė, o ką jau kalbėti apie visus atvejus kai mokyklos koridoriuose ir klasėse mokytojai yra apstumdomi, apspjaudomi, iškeikiami, iš jų tyčiojamasi.
E. Jesinas teigia, kad tai – mokyklų vadovų kaltė. „Mokyklų vadovai rūpinasi savo mokyklų įvaizdžiu, nenori prarasti mokinių, o kartu ir mokinių krepšelių ir dėl to slepia tokius faktus“, – pasakojo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas.
Mokytojai irgi slepiasi, nenori būti viešinami. Labai sunkiai pavyksta rasti mokytojus, kurie garsiai sutinka kalbėti apie tai, ir net kai sutinka , dažniausiai nenori, kad būtų viešinamos jų tapatybės.
Tėvai dažnai nesupranta, kad jų vaikas gali būti neklaužada linkęs smurtauti, todėl, iškilus konfliktui, jie pirmiausia kaltina mokytoją ir mokyklą. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių mokytojai vengia kalbėti apie tai, ką patiria kai kurių pamokų metu.
Stresas darbe – kelias psichologinių problemų link
Nuolatinis stresas darbe atsiliepia mokytojo psichologinei sveikatai. Psichologė Daiva Balčiūnienė sako, kad stresas darbe žmogaus psichologinei sveikatai gali turėtų didelių pasekmių. „Darbas ir šeima yra dvi pagrindinė sritis žmogaus gyvenime. Kai darbe tarp teisių ir pareigų yra disbalansas, žmonės patiria stresą“, – kalbėjo psichologė.
Vaikai, jų tėvai ir mokyklos vadovai kelia mokytojams didelius lūkesčius. Tai taip pat prisideda prie streso, kurį patiria mokytojai. Iš jų tikimąsi, kad ne tik išmokys vaikus, bet ir suvaldys klasę, kurioje neretai būna 20 ir daugiau mokinių.
„Kai žmogus tokioje maišalynėje gyvena ilgą laiką, nenuostabu, kad jis turi patirti iškrovą. Tada ir atsiranda tokie nesusivaldymai, smurto protrūkiai ir panašūs atvejai“, – pasakojo D. Balčiūnienė.
Pasak jos, pirmą kartą nutikus tokiam atvejui nereikia skubėti mokytojo mesti iš darbo. Geriausia išsiaiškinti, kas ir kodėl nutiko, ką reikia keisti, kad tai nepasikartotų, kaip pagerinti situaciją. Svarbiausia, kad tiek mokytojas, tiek mokinys žinotų, kad netinkamą elgesį visada seka pasekmės. Pasekmė – nebūtinai bausmė, tačiau reikia žinoti, kad už savo elgesį atsako kiekvienas.
„Yra grandinė. Jei kažkurioje vietoje ji yra pažeista, žmonės nebemato ribų ir situacija tampa nevaldoma“, – teigė psichologė.
