Vilnietis H.Milošius sostinės universitetinėje ligoninėje Lazdynuose gydosi jau dvi savaites.
Vyras apstulbo šeštadienį sužinojęs, kad į jo palatą iš kalėjimo ligoninės atvežtas M.Jonkus, kuriam už šaltakraujišką verslininko nužudymą teismas skyrė 18 metų nelaisvės.
„Man buvo šokas, kai sužinojau, ką atvežė į palatą. Tiesiog atvežė ir paguldė kartu su normaliais žmonėmis. Be antrankių, be nieko. Nebuvo jis agresyvus, tačiau vis kėlė šiurpą.
Šiaip nebendravome. Jis tik akimis rodė, kad kažko nori, kažko prašo.
Ko norėjo? Nesupratau. Bet akimis tikrai kažko prašė“, – „Lietuvos ryto“ televizijai vakar pasakojo H.Milošius.
Vyras pasakojo, kad M.Jonkų atvežę pareigūnai iš pradžių jį prirakino prie lovos.
Paskui tie pareigūnai išvažiavo ir antrankius išsivežė.
Atvažiavo kiti apsaugininkai ir kalinio jau nebesurakino.
„Galbūt jie tiesiog antrankių neturėjo. Aš pakėliau triukšmą, sakiau, kad įsitaisysiu vestibiulyje. Tačiau apsaugininkai atkirto, kad gyvenčiau savo gyvenimą ir netriukšmaučiau – esą viskas čia bus gerai“, – pasakojo H.Milošius.
Kaip kalinys naktį pabėgo iš palatos, H.Milošius nematė, nes miegojo.
„Siaubas, aš ne tik turėjau gulėti vienoje palatoje su žudiku, bet ir vos nebuvau apkaltintas, kad padėjau jam pabėgti.
Sulėkę daugybė tardytojų mane ilgai apklausinėjo.
Turėjau parodyti kiekvieną telefono numerį, kam aš skambinau, o kas man. Juk mes – ligoniai, apsvaigę nuo tų vaistų. Štai senukas guli po operacijos.
O vienas tardytojas vis ateidavo ir klausdavo, kaip jūs nematėte? Tai ką, mes turime prižiūrėti banditus?“ – piktinosi H.Milošius.
