Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad
ginti savo pedagogus visų pirma turėtų mokyklų vadovai, bet iki
šiol nėra nė vieno atvejo, kad pasinaudojant esamomis galimybėmis
būtų bandoma už nederamą elgesį pritaikyti administracinę
atsakomybę moksleiviams ar jų tėvams.
Profesinių sąjungų atstovai saugios aplinkos švietimo
įstaigose užtikrinimą antradienį Seime aptarė susitikę su
švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene bei socialinės
apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, Seimo Švietimo,
mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Raimundu Paliuku. Šis
susitikimas įvyko po kelių atvejų, kai neapsikentę mokinių
patyčių pedagogai pratrūko ir buvo apkaltinti smurtu.
„Problemos yra gana rimtos, labai didelis disbalansas tarp
mokytojo teisių ir pareigų, mokinio teisių ir pareigų, ir tėvų
atsakomybės. Situacija iš tiesų yra grėsminga, 70 proc. mokytojų
patiria psichologinį ir fizinį smurtą mokykloje tiek iš vaikų
pusės, tiek iš tėvų pusės, tiek iš vadovų pusės. Tai veikia
jų gebėjimus dirbti produktyviai, kad ugdymo procesas būtų
aukštos kokybės, nes psichologinis išbalansavimas labai paveikia
žmogų“, – BNS sakė vienas susitikimo dalyvių, Lietuvos
švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus
Jesinas.
Pasak jo, dabartinė teisinė bazė neleidžia efektyviai gintis
nuo savo teisėmis piktnaudžiaujančių moksleivių, nes
įrodinėjimo procesas – per ilgas, o baudos – minimalios.
„Niekur nėra reglamentuota, kad mokytojas gali efektyviai ginti
savo garbę ir orumą nuo agresyviai nusiteikusių asmenų, kurie į
mokyklą ateina praleisti laiko, gauti galbūt nemokamą maitinimą,
ir jam jokios žinios nerūpi, ir būtent tie nemotyvuoti mokiniai
užsiima destrukcija. Jiems yra malonumas sugriauti ugdymo procesą,
įžeisti vyresnį žmogų, žinodami, kad už tai jokios atsakomybės
nėra“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.
„Dabar labai sunku tėvus nubausti, Administracinių teisės
pažeidimų kodeksas numato nuo 14 iki 28 eurų baudą, sutikite, tai
juokinga, ypač pasiturintiems tėvams. Kita – šitas mechanizmas
neveikia, nes reikia paruošti labai daug popierių, ir į viešumą
niekas nenori eiti. Į policiją kreiptis – vėlgi, vengiama
viešumos, vėl ilgas tyrimo procesas“, – sakė pedagogų
atstovas.
Pasak profesinės sąjungos atstovo, mokytojai siūlytų tiek
didesnes baudas už įžeidžiantį, agresyvų elgesį mokykloje, taip
pat pašalinimą iš ugdymo įstaigos: „Mes irgi siūlome, kad
būtų šalinimas iš mokyklos, ne visiškai nutraukiant jo ugdymo
procesą, o tęsiant technologinio profilio mokykloje, tai yra
Didžiosios Britanijos patirtis, ir jei mokinys nepadaro pažangos,
jis taip ir liks tokiame lygmenyje.“
Švietimo ir mokslo ministrė savo ruožtu pažymi, kad iki šiol
nėra nė vieno atvejo, kad nuo įžeidimų pedagogai bandytų gintis
pasinaudodami Administracinių teisės pažeidimų kodeksu (ATPK).
ATPK už chuliganizmą, taip pat tyčinį suaugusiųjų garbės ir
orumo žeminimą nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos
metų tėvams užtraukia 14-28 eurų baudą.
„Vis gausėjantys pranešimai, kad mokytojai panaudojo fizinę
jėgą prieš mokinį, kuris elgėsi netinkamai, įžeidinėjo ir
žemino mokytojus, tų faktų pagausėjo, tai yra problema, ir matyti,
kad jos mastelis auga. Pasakyti, kad nieko nėra padaryta, nėra
tiesa, yra ATPK galimybės. Jei žemina mokytoją mokinys, galima
baudas išieškoti, bausti, nėra tokio pavyzdžio buvę. Aš manau,
kad tiesiog nėra dar pribrendęs laikas, kad mokyklų vadovai
pradėtų reaguoti rimtai į mokinių elgesį prieš mokytojus. Aš
negirdžiu, kad mokykla bylą būtų iškėlusi prieš mokinį,
tėvus“, – žurnalistams sakė A.Pitrėnienė.
Pasak jos, mokyklos galėtų atlikti daug dalykų, siekdamos
spręsti probleminių paauglių elgesį: bendrauti su šeima,
peržiūrėti sutartis su tėvais dėl vaikų ugdymo, nusistatyti ir
stebėti, kad mokykloje būtų laikomasi taisyklių, – tik bėda,
kad dažnai tai daroma formaliai.
Nepavykus susitarti ir patiems išspręsti problemų, ministrės
teigimu, yra kelias ir per teisėsaugą, tik „niekas nepradeda
taikyti tokių dalykų“.
„Tai turi pradėti ne ministras, o mokyklų vadovai, vieną
kartą stoti ginti savo mokytojo“, – pabrėžė A.Pitrėnienė.
Taip pat ji sakė kategoriškai nepritarianti mokinių skirstymui
pagal rezultatus ir neįsivaizduojanti, kaip prastai besimokančius
būtų galima priverstinai nukreipti į profesines mokyklas, kaip
pasiūlė profsąjungos atstovas.
„Kaip jūs įsivaizduojat demokratiniame pasaulyje paimti ir
pasakyti: „Petrai, tu eisi į profesinę, Jonai, tu – į
kolegiją“. Taip nedaroma, yra demokratinė valstybė, žmogaus
laisvė pasirinkti yra gerbiama. Tyrimai rodo, kad negalima vaikų
skirstyti pagal gebėjimus. Pas mus yra kitoks apsisprendimas – visi
vaikai vienoj mokykloj. Kaip tik į vieną būrį sudėjus blogo
elgesio vaikus nemotyvuotus, jie dar labiau skęsta tam liūne, jie
turi būti ir mokytis, ir matyti kitus vaikus, kurie ir mokosi gerai,
ir elgiasi gerai, jie tada ir patys auga“, – kalbėjo ministrė.