Pašiurpo nuo arogancijos
Paprašę mero susitikti ir aptarti ketinamą didinti nekilnojamojo turto mokestį, verslininkai pašiurpo dėl V.Valkiūno tyčiojimosi ir kaltinimų, kad jų rėmimo ir rėmimu nepavadinsi, o greičiau – pašalpa arba arbatpinigiais.
„Agaro“ bendrovės direktorė Leta Vainorienė stebėjosi, kaip V.Valkiūnas nesupranta paprasto dalyko – kai valdžia geranoriškai su verslininkais bendrauja, tai savaime kyla ūpas remti ir šventes, ir renginius. O matant tokią nepagarbą svyra rankos kažką kurti ir galvoti.
Jai pritarė viešai prabilti nepabūgę kiti rajono verslininkų asociacijos nariai: pirmininkė pasvalietė Neringa Trinskienė, „Biržų gildijos“ savininkas Algirdas Kiznis, bendrovės „Žymana“ vadovas Balys Žygelis, „Robotekos“ savininkas Saulius Sargautas, švedų kapitalo įmonės „Nitator-SLT“ vadovas Liutauras Variakojis, rajono tarybos nariai „valstiečiai“ Viktoras Rinkevičius, vadovaujantis „Biržų žemtiekimui“, bei „Biržų duonos“ direktorius Viktoras Kurganovas.
„Man jūsų čia nereikia“
Nekilnojamojo turto mokesčio didinimas nuo 0,9 iki 1 procento turėjo būti svarstomas pastarajame rajono tarybos posėdyje, bet administracijos direktorius Rimantas Pauža po susitikimo su verslininkais jį laikinai atsiėmė.
Verslininkai apie ketinamą kelti mokestį sužinojo kone paskutinę minutę, visai prieš posėdį, ir liko šokiruoti – jie sutinka diskutuoti dėl didesnio mokesčio, bet kaip projektas galėjo būti parengtas su jais net nepasitarus?
Todėl ir surengė susitikimą su meru V.Valkiūnu, vicemere Irute Varziene, administracijos direktoriumi R.Pauža, Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininku Aidu Vaitkevičiumi.
Verslininkai lygino skaičius: Rokiškyje nekilnojamojo turto mokestis tesiekia 0,5 procento, Kupiškyje – 0,8 procento, pasvaliečiai ir jų kaimynai pakruojiečiai mokantys taip pat mažiau.
Tad kaipgi čia išeina: meras nori, kad verslininkai investuotų kuo daugiau į Biržus, o mokestį kelia iki aukštumų?
A.Kiznis juokėsi, koks protingas atrodė meras, kol su verslininkais kalbėjosi R.Pauža ir A.Vaitkevičius, o V.Valkiūnas tik klausė ir tylėjo, bet vos tik pravėrė burną – ir prasidėjo rėksmingais pasisakymais garsėjančio ruso Vladimiro Žirinovskio ar amerikiečio Donaldo Trampo vertas pasirodymas.
„Tai ir važiuokite į Rokiškį. Man jūsų čia nereikia, kas už Biržus – tas už Biržus. Vis viena Biržai bus pavyzdinis miestas, su jumis ar be jūsų, man dzin“, – taip rėkęs V.Valkiūnas, lyg būtų miesto šeimininkas.
Liepė nemokyti valdžios dirbti
V.Valkiūno emocijos visai pratrūko, kai L.Vainorienė paklausė: „Ne jūs, mere, paskatinote mus verslą kurti Biržuose, ne jūs nurodinėsite, kur verslą perkelti. Bet kurgi jūsų paties investicijos, žadėti viešbučiai, pieninė, šeichų pinigai, nauji autobusai?“
V.Valkiūnas tuomet verslininkams drėbęs: „Papūskit man į užpakalį.“ Tai girdėti ir susitikimo garso įraše.
Verslininkams atrodo žema kalbėti tokiu tonu.
Biržiečiai kalbėjo, kad jeigu ne savivaldybės administracijos specialistai, Biržai su tokiu vadovu išbyrėtų, nes V.Valkiūnas esą nieko neišmano nei apie valdymą, nei apie verslą.
„Pasiteiravome apie skaičiukus – kiek buvo planuota surinkti į biudžetą ir kiek buvo surinkta? Bet pasiūlymą rengęs A.Vaitkevičius ėmė mykti, nes tiksliai nežinojo. Tai kaip galima kelti mokestį nežinant skaičių?“ – retoriškai klausė L.Variakojis.
Verslininkas neslėpė nuostabos – į biudžetą lėšų buvo surinkta 11 procentų daugiau negu planuota, tad pagal logiką – mokesčius reikėtų mažinti, o ne didinti.
Susirinkusieji pusiau juokais kalbėjo, esą suprastų, jei meras tiesiai šviesiai pasakytų: „Chebra, reikia pinigų, surinkime daugiau.“
O V.Valkiūno išvedžiojimai, kad mokesčio kėlimas esąs politinis sprendimas, jų neįtikino. Keistai jiems nuskambėjo ir esą šiaip jau konstruktyviai kalbėjusio R.Paužos žodžiai: „Nemokykite mūsų dirbti.“
Verslininkai tikino nenorintys nieko mokyti, o dalykiškai, kultūringai pasišnekėti su verslą skatinti žadėjusiu meru.
Pareikalavo pietų restorane
Asociacijai pirmininkaujanti N.Trinskienė prisiminė neva tragedija virtusį patį pirmą susitikimą su V.Valkiūnu iš karto po rinkimų.
Metų metais Biržuose gyvavo verslo pusryčių tradicija. Kiekvieną mėnesį prie kavos puodelio su valdžia buvo aptariamos bendrų darbų ir verslo gairės, nes verslininkai suinteresuoti dalyvauti miesto gyvenime, būti matomi.
Tačiau prie valdžios vairo stojęs V.Valkiūnas apie porą mėnesių buvo visai nepasiekiamas. Tuomet verslininkai jam nusiuntė oficialų raštą, kviečiantį prie apvalaus stalo savivaldybėje.
Jų įsitikinimu, tai merą labai įžeidė – lyg būtų kas drįsęs pajudinti patį carą.
Meras ėmęs aikštytis: „Kas čia per formatas – verslo pusryčiai? Štai Rygoje kokie būna verslininkų pietūs... Jei pietūs – tai reikia susėsti ir žmoniškai pavalgyti. Negi jūs pietų negalite nupirkti?“
Supratę, kad nori ar nenori teks laikytis latviško formato, biržiečiai sutarė: tiek to, sumes pinigų ir pavalgydins V.Valkiūną. N.Trinskienė su A.Kizniu pas jį pasiprašė lyg kokiai audiencijai, sutartu laiku mero pralaukė gerą pusvalandį, bet sulaukė ir pakvietė į restoraną.
„Tik vietoj dviejų žmonių atėjo vos ne pusė savivaldybės – penkiese. Dar atsivedė vieno laikraščio atstovą ir liepė jame reklamuotis“, – juokėsi verslininkai.
Paramą išvadino arbatpinigiais
Verslininkai pasakojo, kad pernai, prieš miesto šventę, V.Valkiūnas atvedęs kažkokį latvį ir pareiškęs: „Jis organizuos alaus šventę. Visi dalyvauja, verslininkai susimeta, ir Biržams bus gerai.“
Bet verslininkai priminė, kad visai ne už kalnų – miesto šventė ir kad jie ketina ją remti.
„Kas čia jūsų per parama? Išmalda. Argi galima vadinti tai parama?“ – pareiškęs V.Valkiūnas.
Verslininkai prisipažino tik nuščiuvę ir susižvalgę: ne, pašalpos tai jie nedalija... Todėl miesto šventę rėmę nenoriai, o dalis dėl tokio valdžios požiūrio ir tyčiojimosi iš viso nerėmė.
B.Žygelis priminė, kaip vyko mero labdaros vakaras.
„Iš pradžių verslininkus įžeidinėja, įsakinėja, o paskui pyksta, kad nepakankamai rėmėme jo paties labdaros vakarą. Surinko 400 eurų – betgi jis pats tiek mažiausiai turėjo skirti“, – kalbėjo jis.
L.Vainorienė pritarė, kad niekuo neprisidėjęs V.Valkiūnas labai mėgsta didžiuotis savo nebūtais nuopelnais.
„Per objektų atidarymus kerpa juosteles, esą – štai pastatėme. Ką jis statė? Jis net nežino, iš kur buvo paimtos lėšos“, – kalbėjo verslininkė.
Ir savivaldybės administracijos darbuotojai jam primenantys, kad didžiuliams užmojams lėšų biudžete nėra, ir tuomet V.Valkiūnas neva ima piktintis: „Kaip tai nėra? Kaip tai nėra? Turi būti. Man reikia. Verslininkai duos.“
Atmeta opozicijos projektus
Žadėjęs verslui gerinti sąlygas, V.Valkiūnas, verslininkų įsitikinimu, kaišiojantis jiems pagalius.
V.Kurganovas kalbėjo, kad praėjusią kadenciją jau buvo nutarta remontuoti Plento gatvę.
Ši gatvė – be šaligatvių, žiemą dvi mašinos vos prasilenkia, bet šia gatve keliauja apie 700 įvairių įmonių darbuotojų. L.Variakojis sakė, kad viena iš jo darbuotojų žiemą eina lauku, nes gatve – per daug pavojinga, griuvo ir susilaužė klubą.
Bet dabartinė valdžia nusprendė – ne, šios gatvės nebetvarkys. Kaip ir kitų, ankstesnės valdžios numatytų. V.Kurganovas įsitikinęs, kad projektas numestas neatsitiktinai, nes atmetama viskas, ką siūlo opozicija.
L.Variakojis ir B.Žygelis sakė, kad ir patys išasfaltuotų gatvę, tačiau tai darydami be projekto susilauktų bėdos.
B.Žygelis tik palingavo galvą, kaip bus sudėtinga dirbti kitai valdžiai, kai teks kuopti visą šitą košę.
A.Kiznis prisiminė, kad paklausęs merą, kada gi bus platinama gatvė, sulaukęs atsako: pats užsidirbk ir susitvarkyk.
„Lyg mano gatvė būtų“, – stebėjosi biržietis.
„Jeigu Plento gatvė eitų į Rokiškio pusę, gal ir valdžia išasfaltuotų“, – juokėsi L.Variakojis, primindamas, kaip meras juos siuntė į gretimą rajoną.
Suerzino verslininkų raštas
Verslininkai prisipažino, kad V.Valkiūno ir R.Paužos pykčio susilaukė, kai raštu išdėstė savo nuomonę dėl sporto komplekso statybų, baimindamiesi, kad gyventojų neprislėgtų mokesčių našta 20 metų.
Jie aiškino, kad metodas paprastas – atsivedamas investuotojas, sudarius sąlygas jis laimi konkursą, pastato monstrą ir pagal su savivaldybe pasirašytą sutartį gauna rėmimą 20 metų, nepaisant, kas nors vyksta tame monstre ar nevyksta.
„Mes ne prieš sporto kompleksą, bet prieš štai tokius metodus. O išsakyta nuomonė V.Valkiūną, matyt, labai suerzino“, – svarstė N.Trinskienė.
Politikės įsitikinimu, bėda ta, kad meras nenori girdėti kitos nuomonės, tik ją išgirsta – ir daroma spontaniška nesąmonė. O verslininkų raštas buvęs lyg druska ant žaizdos.
L.Vainorienė įspėjo, kad iš pradžių rengiamas pradinis projektas, o kol prasidės darbai, kiek dar viskam lėšų reikėsią.
Už viską mokės paprasti biržiečiai.
Už pažadus turėtų atsakyti
Apie žadėtas sukurti darbo vietas V.Valkiūnas nebekalba, bet siūlo paklausti gyventojų, ar šie nori naujų šaligatvių. Jeigu norės, tai esą verslininkai sumokės.
„Meras sako: tu investuok, viešbutį statyk. Bet investicijos kelia turto mokestį. Dėl valdžios nesupratimo ir arogancijos negalime kelti darbuotojams atlyginimų, tobulinti technologijų. Sakiau jam: „Nemanykite, kad į Biržus amžiams atėjote“, – kalbėjo L.Vainorienė.
Verslininkai juokėsi, kad mielai išsiųstų V.Valkiūną atgal į Seimą, net nupirktų bilietą į vieną pusę.
Surimtėję svarstė, kad už V.Valkiūno rinkimų pažadus, kai biržiečiai jau rašė prašymus priimti į pieninę ir išbraukti iš darbo biržos sąrašų, turėtų būti baudžiamoji atsakomybė.
„Eina į rinkimus ir kalba tokias nesąmones. O žmonės tiki“, – sakė L.Variakojis.
V.Rinkevičius baiminosi, kad verslininkai gyventojams gali netrukus būti apskritai nebereikalingi, nes žmonių drastiškai mažėja – mokesčiai Biržuose dideli, susisiekimas prastas, šildymo kainos daug kam neįkandamos. Todėl žmonės keliasi į kaimus, nusiperka kokią trobelytę, pasitvarko, pagyvena ir važiuoja dirbti į užsienį.
Pirmadienį V.Valkiūnas į korespondentės skambučius neatsakė. Į nusiųstus klausimus raštu meras taip pat neatsakė.
