Policijos pareigūnų prižiūrimas minėjimas vyko be incidentų,
daugelis žmonių rinkosi su raudonais gvazdikais, kuriuos dėjo
šalia memorialo, skirto pagerbti karo aukas, arba dovanojo juos
veteranams.
Renginyje dalyvavo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras
Udalcovas ir Baltarusijos ambasadorius Aleksandras Korolis.
„Labai malonu, kad tarp jūsų yra itin daug jaunų ir ypač
jaunų žmonių, kurie, man atrodo, turi pajausti šios pergalės
dvasią „, – susirinkusiems sakė Maskvos ambasadorius A.Udalcovas.
Keliasdešimt žmonių minėjimo metu nešėsi portretus su
Antrajame pasauliniame kare žuvusiais kariais. Renginyje taip pat
skambėjo rusų liaudies, karo laikų dainos.
Didžioji dauguma renginio dalyvių buvo prisisegę istorinį
Rusijos karinį simbolį – Georgijaus juostelę. Prisisegę šį
ženklą rusai teigia, kad solidarizuojasi su Antrojo pasaulinio karo
metais žuvusiais rusų kariais ir gyvais likusiais karo veteranais.
Tuo metu kritikai sako, jog Georgijaus juostelė yra įgijusi Rusijos
agresijos Ukrainoje atspalvį, nes jas segi Rusijos remiami
separatistai Rytų Ukrainoje.
Susirinkusieji diplomatų, karo veteranų ir politikų kalbas
lydėjo šūksniais ir plojimais.
BNS kalbinti žmonės reiškė pagarbą kovojusiesiems Antrajame
pasauliniame kare.
„Jeigu nebūtų pergalės, nebūtų ir mūsų“, – sakė
55-erių prekybininkė Galina Sinkevič.
„Reikia pagerbti protėvius, visgi jie už mus atidavė savo
gyvenimus. Mano prosenelis žuvo kare, daugelio draugų giminės taip
pat, todėl tai yra mūsų pareiga prisiminti ir pagerbti“, – teigė
19-metis moksleivis Tomas Zinkevič.
Šis renginys vyko nepaisant to, kad Lietuvoje Antrojo pasaulinio
karo pabaiga oficialiai minima gegužės 8-ą, o ne 9-ą dieną, kaip
būdavo sovietmečiu.
Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas karo aukas taip
pat pagerbė sekmadienį. Tuo metu pirmadienį vykusį karinį paradą
Maskvoje Lietuva boikotavo trečius metus iš eilės ir antrąkart tą
padarė vienintelė Europos Sąjungoje.
Maskvos ambasadorius Vilniuje šį žingsnį pavadino
„nesuprantamu“.
„Kaip diplomatas aš nuo komentarų susilaikysiu, o kaip žmogus
noriu pasakyti, kad man tai nesuprantama“, – žurnalistams sakė
A.Udalcovas.
Į minėjimą Antakalnio kapinėse taip pat atvyko ir politikai
Algirdas Paleckis ir Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai –
Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantis Jaroslavas
Narkevičius.
„Mes žinome ir tikime tuo, kad ši pergalė, ši šventė bus
amžina. Tokia pat amžina, kaip ir prisiminimai apie išėjusiusius
karo metais vardan mūsų gyvenimo“, – sakė J.Narkevičius.
Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 50-55 mln. žmonių, iš
jų 30 mln. – civiliai. Į šį karą buvo įtraukta 61
valstybė. Sovietų sąjunga neteko 11 mln. karių ir 7 mln.
civilių, Kinija atitinkamai neteko 1,3 mln. ir 10 mln., Vokietija –
3,5 mln. ir 780 tūkst., Japonija – 1,3 mln. ir 670 tūkst.
žmonių, Jungtinės Valstijos – 290 tūkst. karių ir 6 tūkst.
civilių.
Per karą Lietuvoje žuvo apie 275 tūkst. žmonių, iš jų 195
tūkst. žydų per Holokaustą.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuva liko okupuota
sovietų. Iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst.
šalies piliečių, žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų
narių ir rėmėjų.