Medinės bažnyčios nuo gaisrų saugomos tik planais

Pastaruoju metu kone kasmet užsidega bent viena Lietuvos bažnyčia. Stebuklas, kad taip retai. Dauguma medinių bažnyčių tebėra neapsaugotos nuo gaisrų. Vienur trūksta lėšų, kitur – kūrybiškumo, pastangų ir geros valios.

Balandį supleškėjo Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (Ignalinos r.).<br>J.Baltakio nuotr.
Balandį supleškėjo Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (Ignalinos r.).<br>J.Baltakio nuotr.
Balandį supleškėjo Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (Ignalinos r.).<br>J.Baltakio nuotr.
Balandį supleškėjo Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (Ignalinos r.).<br>J.Baltakio nuotr.
Balandį supleškėjo Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (Ignalinos r.).<br>J.Baltakio nuotr.
Balandį supleškėjo Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (Ignalinos r.).<br>J.Baltakio nuotr.
2013 metų rugpjūtį sudegė Balbieriškio bažnyčia.<br>R.Naruševičiaus nuotr.
2013 metų rugpjūtį sudegė Balbieriškio bažnyčia.<br>R.Naruševičiaus nuotr.
2013 metų rugpjūtį sudegė Balbieriškio bažnyčia.<br>R.Naruševičiaus nuotr.
2013 metų rugpjūtį sudegė Balbieriškio bažnyčia.<br>R.Naruševičiaus nuotr.
2013 metų rugpjūtį sudegė Balbieriškio bažnyčia.<br>R.Naruševičiaus nuotr.
2013 metų rugpjūtį sudegė Balbieriškio bažnyčia.<br>R.Naruševičiaus nuotr.
2013 metų rugpjūtį sudegė Balbieriškio bažnyčia.<br>R.Naruševičiaus nuotr.
2013 metų rugpjūtį sudegė Balbieriškio bažnyčia.<br>R.Naruševičiaus nuotr.
2012 metų spalį liepsnos prarijo ir unikalią Kulautuvos bažnyčią.<br>M.Patašiaus nuotr.
2012 metų spalį liepsnos prarijo ir unikalią Kulautuvos bažnyčią.<br>M.Patašiaus nuotr.
2012 metų spalį liepsnos prarijo ir unikalią Kulautuvos bažnyčią.<br>M.Patašiaus nuotr.
2012 metų spalį liepsnos prarijo ir unikalią Kulautuvos bažnyčią.<br>M.Patašiaus nuotr.
2012 metų spalį liepsnos prarijo ir unikalią Kulautuvos bažnyčią.<br>M.Patašiaus nuotr.
2012 metų spalį liepsnos prarijo ir unikalią Kulautuvos bažnyčią.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Sigita Purytė

2016-05-09 07:23, atnaujinta 2017-05-26 05:04

Specialistų teigimu, kai kurių šventovių elektros instaliacijoms – 60 ar daugiau metų ir jų iš viso nederėtų naudoti, o iš šimtų vertingų bažnyčių oficialiais duomenimis tik dešimtys turi veikiančias priešgaisrines signalizacijas.

„Teko lankytis ne vienoje veikiančioje bažnyčioje. Elektros instaliacija yra apgailėtinoje situacijoje. Švelniai tariant, netvarkinga. Su tokia instaliacija bažnyčios negalima būtų eksploatuoti“, – pasakojo valstybinės įmonės „Lietuvos paminklai“ vadovas Vydmantas Drumsta.

Jis yra matęs bažnyčių, kuriose elektros laidai nekeisti dešimtmečius. „Instaliacijos įrengtos dar prieškariniu laikotarpiu. Įsivaizduojate, kokia buvo laidų kokybė ir kiek jau praėjo laiko“, – sakė V.Drumsta.

Tai jis nurodė kaip pagrindinę gaisrų priežastį: „Gaisrų būtų žymiai mažiau, jei instaliacijos būtų sutvarkytos. Ir tai nebūtų didelės lėšos.“

Tvarkinga elektros instaliacija, anot „Lietuvos paminklų“ direktoriaus, turėtų rūpintis bažnyčių šeimininkai – parapijos, vyskupijos: „Raginčiau bažnyčių savininkus sutvarkyti elektros instaliaciją. Jeigu savininkas tinkamai nereaguos, nesitvarkys, kitos tarnybos irgi neapsaugos.“

Brangiai kainuoja

„Lietuvos paminklai“ priešgaisrines signaliacijas diegia Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektuose. Dauguma jų yra mūrinės bažnyčios. „Priešgaisrinės signalizacijos yra įrengtos 12-oje objektų“, – sakė įmonės direktorius.

Jis negalėjo įvardinti, kiek bažnyčiai tokia apsauga kainuoja. Suma priklauso nuo bažnyčios tūrio ir kitų aplinkybių. Viena aišku – ji daug brangesnė nei elektros instaliacijos atnaujinimas. „Viena iš didžiausių problemų – finansų stoka, – tikino V.Drumsta. – Juolab, kad įrengus priešgaisrinę signalizaciją reikia sudaryti sutartį su saugos tarnyba. Jei bus tik įrengta ir nebus, kam reaguoti į signalą, objektas gali ir sudegti.“

Signalizaciją įsirengė pats

Vienas gerųjų pavyzdžių – Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šeimininkas, kunigas Antanas Šimkus.

Jis pakeitė bažnyčios elektros instaliaciją ir prieš išeidamas iš bažnyčios išjungia elektros srovę.

Be to, prieš trejus metus jis įrengė priešgaisrinę bei apie vagystes pranešančią signalizacijas.

Davikliai reaguoja į dūmus ir per 10 sekundžių duoda signalą į kunigo mobilųjį telefoną. „Išbandžiau su smilkalais“, – šypsojosi klebonas.

Jei užrakintoje bažnyčioje davikliai fiksuoja judesį, skamba ne tik kunigo telefonas, bet ir lauke įrengtos sirenos. Tada į pagalbą atskuba gyventojai.

Singalizacijų įrengimas kainavo mažiau nei tūkstantį eurų. Dalį sumos skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.

Pinigai – tik planams

A.Šimkus įsitikinęs, kad daugelyje medinių bažnyčių klebonai yra įrengę panašias signalizacijas, tačiau oficialūs duomenys – ne tokie optimistiniai.

Lietuvoje yra apie 300 medinių bažnyčių, kurios įtrauktos į kultūros paveldo objektų registrą. Skaičius apytikris, nes objektai neskirstomi pagal medžiagiškumą.

Kol kas iš valstybės finansavimas skirtas tik priešgaisrinės apsaugos planams rengti.

Lietuvos kultūros taryba (LKT) trečius metus finansuoja sakralinių objektų priešgaisrinės apsaugos planų rengimą.

Gaisrui suniokojus Balbieriškio bažnyčią, 2014-aisiais Lietuvos kultūros taryba (LKT) finansavo 34, metais vėliau – 3 objektų (nebūtinai medinių) planų rengimą. Šiemet gautos 9 paraiškos, finansavimas dar nepaskirtas.

Vieno plano parengimui taryba skyrė nuo 1360 iki 14 tūkst. eurų. Per dvejus metus planams parengti skirta per 100 tūkst. eurų.

Reikia didesnio finansavimo

Šimtatūkstantinė suma jau išleista planams, tačiau nėra lėšų priešgaisrinių sistemų įrengimui.

„Jei artimiausiais metais medinės bažnyčios būtų prioritetas, skyrus didesnį finansavimą, būtų galima realizuoti tuos projektus, kurie jau parengti, bent dešimtyje-penkiolikoje bažnyčių tas priemones įgyvendinti“, – sakė kultūros viceministras Romas Jarockis.

Jo teigimu, dabar finansavimas yra per mažas.

Viceministras medines bažnyčias, cerkves ir sinagogas vadino Lietuvos kultūros paveldo pažiba. „Kituose kraštuose (medinių kulto statinių. – Red.) nėra, tuo esame unikalūs“, – kalbėjo R.Jarockis.

Ministerija ragina bažnyčias nuo gaisrų saugoti ir jų valdytojus – įvairias religines bendruomenes.

„Tai yra bažnyčios turtas, nėra valstybės turtas. Raginam juos, kad turėtų priešgaisrines priemones, dūmų signalizatorius ar dar kažką, kas nereikalauja didelių lėšų“, – sakė kultūros viceministras.

Paklaustas, kaip savininkai aiškina, kodėl neįrengia priešgaisrinių signalizacijų, viceministras sakė, kad jie aiškina neturintys tam lėšų. 

Jo žiniomis, užtenka poros šimtų eurų paprastai signalizacijai įrengti.

Mokys bažnyčių tarnautojus?

– Kokios būklės, jūsų žiniomis, yra bažnyčių elektros instaliacijos? Dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla gaisrai bažnyčiose? – paklausėme Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo.

– Galiu kalbėti apie Vilniaus arkivyskupiją. Šiuo metu visų Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių elektros instaliacija yra peržiūrima. Padėtis labai skiriasi miestuose ir kaimuose.

Gaisrai kyla dėl įvairiausių priežasčių. Nors statistikos nėra, tikriausiai ji būtų panaši į bendrąją dėl visų gaisrų priežasčių: elektros instaliacijos klausimai, padegimai kaip pvz. Kulautuvos bažnyčios atveju, nesaugus elgesys su ugnimi (paliktos žvakės) ar gamtos stichijos – žaibo poveikis.

– Ką Katalikų bažnyčia galėtų padaryti, kad elektros instaliacijos bažnyčiose, įtrauktose į kultūros paveldo objektų sąrašą, būtų atnaujintos, patikrintos, sutvarkytos? Kas, jūsų žiniomis, yra daroma šioje srityje?

Dėmesį būtina kreipti ne tik į elektros instaliaciją bet ir priešgaisrinę saugą. Tai svarbu ypač tose bažnyčiose, kurios yra Kultūros paveldo objektai. Tuo pirmiausiai rūpinasi klebonai ir Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba. Šiais klausimais dirbame drauge su Kultūros ministerija ir Vyriausybe, įvairiais fondais.

Buvo skirta lėšų suprojektuoti priešgaisrinės apsaugos sistemas, dirbame, kad rastume lėšų tuos projektus įgyvendinti. Jau yra pradėta nuo svarbiausių ir didžiausių kultūros paveldo objektų, o didelė dalis medinių bažnyčių dar laukia savo eilės.

Galime pasidžiaugti, kad priešgaisrinės apsaugos ir elektros instaliacijos klausimai yra išspręsti Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektuose Vilniaus arkivyskupijoje.

– Kaip galima paskatinti (o gal jau ir skatinate?) klebonus pasirūpinti bažnyčių elektros instaliacijos atnaujinimu ar patikra?

– Kaip minėjau, dabar atliekama visų bažnyčių patikra ir įvertinimas.

– Kokiomis dar priemonėmis būtų galima išvengti gaisrų bažnyčiose? Kieno ir kokių pastangų reikėtų?

– Apie gaisrų prevencijos priemones geriausiai papasakotų ugniagesiai. Viena vertus – reikalingos priešgaisrinės apsaugos priemonės, kurias įsidiegti kyla problemų mažiau tikinčiųjų turinčioms kaimų ar miestelių parapijoms.

Džiugu, kad prie mūsų visų paveldo apsaugos priemonių projektavimo prisideda valstybė, turime vilties, kad lėšų skirs ir sistemų įrengimui.

Kita vertus, turi vykti nuolatinis ugdymas gaisrų prevencijos srityje ir mokymai kaip elgtis gaisro atveju. Kai kuriose bažnyčiose vyksta gaisrininkų pratybos, tačiau būtina mokyti ir bažnyčių tarnautojus – kunigus, zakristijonus, kitus pagalbininkus, kaip išvengti gaisro ir kaip elgtis gaisrui kilus, ugdyti jų sąmoningumą šioje srityje.

Norvegijos pavyzdys neįkandamas

Dažniausiai bažnyčiose montuojamos priešgaisrinės signalizacijos, kurios reaguoja į dūmus, aukštą temperatūrą ar liepsną. Norvegijoje išskirtinėse bažnyčiose įrengiamos ir gesinimo vandeniu ar dujomis sistemos. Tačiau Lietuvoje apie tokias negalima net svajoti.

„Labai brangu. Ir patys norvegai tokias sistemas diegia tik ypatingos vertės bažnyčiose“, – pasakojo Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vadovas Alfredas Jomantas.

Kai kurios medinės bažnyčios Norvegijoje išrenkamos po detalę ir impregnuojamos, tačiau ir tai labai brangu.

Kultūros ministerijos duomenimis, Lietuvoje iki 2012 metų gaisrai niokojo 31 paveldo objektą. Skaudžiai nukentėjo Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, sudegė Kulautuvos, Paštuvos, Balbieriškio bažnyčios, ugnis niokojo ir Šv. Mikalojaus sentikių cerkvę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.