Kas gali sumažinti nepasitikėjimą teismais?

Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis būtų įteisinta teismų tarėjų veikla. Manoma, kad šie visuomenės atstovai padidintų pasitikėjimą teismais. Gal bylos bus sprendžiamos skaidriau?

Teisėją nėra sudėtinga nušalinti, jei kyla įtarimas, kad jis gali būti šališkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Teisėją nėra sudėtinga nušalinti, jei kyla įtarimas, kad jis gali būti šališkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Teisės ekspertas P.Ragauskas: „Tarėjai gali ne tik nesumažinti, bet net padidinti korupcijos pavojų teismuose.“
Teisės ekspertas P.Ragauskas: „Tarėjai gali ne tik nesumažinti, bet net padidinti korupcijos pavojų teismuose.“
Daugiau nuotraukų (2)

Valdas Bartasevičius („Lietuvos rytas“)

2016-05-10 18:47, atnaujinta 2017-05-26 00:38

– Ar pagrįstos viltys, kad tarėjai padidins visuomenės pasitikėjimą teismais? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo konstitucinės teisės eksperto, Teisės instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Petro Ragausko.

– Vienintelė tarėjų nauda ir gali būti, kad jie sumažins žmonių nepasitikėjimą teismais. Jei visuomenė bus labiau įtraukta į teisingumo vykdymą, turėtų būti mažiau demonizuojami teisėjai ir jų sprendimai.

Kita vertus, kai bylas nagrinės neturintys teisinio išsilavinimo, specialiai tokiam darbui nepasirengę tarėjai, žmonės netruks įsitikinti, kad ir jie stebuklų nedaro, o teismai priima panašius sprendimus, kaip ir posėdžiaujant vien profesionaliems teisėjams.

Užsienio patirtis parodo, kad tik išskirtiniais atvejais gali išsiskirti profesionalių teisėjų ir tarėjų nuomonės. Paprastai pozicijos būna suderinamos, dažniausiai būtent tarėjai įsiklauso į teisėjų argumentus ir pakeičia požiūrį, jei iš pradžių net mano kitaip.

– Ar galima laukti ir neigiamų tarėjų darbo teismuose pasekmių?

– Didžiausias pavojus slypi ten, kur tikimasi daugiausia naudos, – teismuose gali ne tik nesumažėti, bet net padaugėti korupcijos.

Juk imdamas kyšį teisėjas daug kuo rizikuoja – pirmiausia savo statusu, nes įkliuvęs jis daugiau niekada negalės nieko pasiekti profesinėje veikloje. Jis negalės dirbti ir prokuroru, advokatu, antstoliu, notaru. Praras teisę į teisėjo pensiją, neteks kitų socialinių garantijų.

O kuo rizikuos tarėjas? Tik pagal Baudžiamąjį kodeksą bendrąja tvarka turės atsakyti už nusikalstamą veiką, jei ji įrodoma.

Daugiau niekuo.

Įsivaizduokime, kad koks nors turtingas, bet nesąžiningas verslininkas suinteresuotas byla. Paveikti tarėją jam bus daug lengviau nei teisėją.

Dideliuose miestuose gal dar bus sunkiau prieiti prie tarėjo, bet mažuose rajonuose, kur visi vieni kitus pažįsta, vieni juokai. Jei tarėju tampa paprastas žmogus, jam gali būti labai sunku atlaikyti spaudimą, ypač kai byla bus suinteresuotas įtakingas savivaldybėje asmuo. Tarėjas gali būti nuo jo net priklausomas.

Teisėją nėra sudėtinga nušalinti, jei kyla įtarimas, kad jis gali būti šališkas.

Bet daug sunkiau išsiaiškinti visuomenėje nežinomo tarėjo ryšius ir priklausomybes, todėl skaidrumo požiūriu tarėjų institutas kelia nemenką riziką.

– Gal įmanoma didinti ir tarėjų atsakomybę už šališkus sprendimus, be to, kelti jiems ir reikalavimus dėl išsilavinimo?

– Jei žmogus dirba gamykloje ar ūkininkauja, kokią dar atsakomybę, be baudžiamosios, jam galima numatyti? Iš profesinės veiklos jo neišmesi. Įkalinti kiekvienu atveju taip pat neįmanoma, nes korupcinės veikos nebūtinai turi būti užkardomos izoliuojant žmogų nuo visuomenės.

Nustačius tarėjams išsilavinimo kriterijus, gali būti pakenkta svarbiausiam šio instituto tikslui – įtraukti visuomenę.

Žinoma, tarėjais galima skirti ir tik teisėjui padedančius teisės ekspertus, bet Lietuvoje einama kitu keliu – atstovavimo visai visuomenei. Mat pas mus teismais nepasitikima ne abejojant teisėjų teisinėmis žiniomis, o dėl įtarimų, kad jie korumpuoti.

– Kaip vertinate tai, kad tarėjus skirs savivaldybių tarybos?

– Tai dar vienas šio sumanymo trūkumas, nes savivaldybių tarybos gali politizuoti tarėjų skyrimą.

Žmonės juos visais atvejais susies su savivaldybę valdančiomis politinėmis jėgomis.

– Kalbama, kad tarėjų dalyvavimas gali dar pailginti bylų nagrinėjimą. Ar tai pagrįsti nuogąstavimai?

– Manau, taip. Teisėjas žino, ko jam reikia sprendimui priimti, ir tik tokių dalykų klausinėja, o tarėjas gali aiškintis ir kas jam įdomu, stengtis suprasti neesmines bylos aplinkybes.

Be to, teisėjas dar turės skirti laiko aiškinti tarėjui kai kuriuos teisinius principus, kurių jis nesupranta. Teismams dirbant su tarėjais gali prireikti net daugiau teisėjų.

– Tarėjai dirbs tik apylinkių teismuose, bet ar nereikėtų jų įsileisti ir į aukštesnės instancijos teismus?

– Pritarčiau nuomonei, kad jeigu jau įteisiname tarėjus, reikėtų juos įsileisti į visus teismus, bet galima tai daryti ir etapais.

Būtinai prireiks teismams padidinti finansavimą, nes tarėjams prireiks patalpų byloms skaityti, teks apmokėti jų keliones, kompensuoti dėl šio darbo prarastas pajamas.

Todėl gal iš pradžių geriau išbandyti šį institutą tik apylinkės teismuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.