Žurnalo rengėjai surikiavo pradines mokyklas ir progimnazijas į pasitenkinimo mokykla reitingą, palygino mokyklas pagal standartizuotų testų rezultatus, surikiavo į eilę Lietuvos gimnazijas, profesines mokyklas, universitetus ir kolegijas. Taip pat paklausė darbdavių, kur mokytis jie patartų ne šiaip visos šalies abiturientams, bet savo atžaloms.
Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra: Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija. O geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų: Klaipėdos licėjus, Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija. Sąrašo pabaigoje – Mažeikių „Jaunystės“ pagrindinė mokykla ir Šalčininkų Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazija.
Geriausių valstybinių universitetų penketukas atrodo taip:
1. Vilniaus universitetas (61,8 taško)
2. Kauno technologijos universitetas (54,9 taško)
3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (53,7 taško)
4. Vytauto Didžiojo universitetas (51,6 taško)
5. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (48,5 taško)
O geriausių nevalstybinių universitetų trejetukas taip:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (55,4 taško)
2. LCC Tarptautinis universitetas (48,6 taško)
3. Europos humanitarinis universitetas (37,3 taško).
Į lrytas.lt klausimus atsakė žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.
- Sudarėte pasitenkinimo mokykla reitingą, kuriame matyti palankiausiai vertinamos pradinės mokyklos ir progimnazijos. Pagal kokius kriterijus jas išskyrėte?
– Pagrindiniai kriterijai yra du: vienas – standartizuotų testų rezultatai, antrasis – „balsavimas kojomis“.
Standartizuotų testų rezultatus skelbia ne visos mokyklos, tik tos, kurios nebijo viešintis. Tos, kurios neturi kuo pasigirti, paprastai ir nesiviešina.
Ateityje, jei testai taps privalomi, bus galima sudėti jų rezultatus ir vadinamąjį balsavimą kojomis, parodantį, kiek vaikų atėjo į pirmąją ar penktąją klasę ir kiek ten pat baigė ketvirtąją ar atitinkamai – aštuntąją.
Kodėl tai svarbu? Kai mano vaikas buvo pradinukas, niekaip nesupratau, kas vyksta. Mokykla prestižinė, tėvai ją tiesiog šturmuoja, po 25-27 vaikus klasėje. Tačiau mokytoja sako išleidusi ketvirtokus, kurių klasėje buvo dvylika ar šešiolika. Paaiškėjo, kad iš tos mokytojos vaikai ir tėvai tiesiog bėga. Nė viena direktorė nepasako tėvams, kurios mokytojos geros, o kurios prastos, juk jos privalo kiekvieną mokytoją aprūpinti darbu.
Kodėl tėvai išsiveda vaikus į kitas mokyklas? Paprastai dėl dviejų dalykų. Arba prasti akademiniai rodikliai, arba prasta atmosfera.
Profesorė Fee Czisch kalba, kad patyčios prasideda pradinėje mokykloje ir tai lemia pirmoji mokytoja, o patyčios paaštrėja trečioje klasėje. Jei mokytoja pasakys vaikui, kad jis nevalyvas, ant sąsiuvinio kepė blynus, todėl jis riebaluotas, tas vaikas patirs patyčias iki paskutinės klasės, kol jo aplinkoje bus nors vienas vaikas, su kuriuo jis pradėjo mokytis.
Mano vaiko klasėje mokytoja tyčiodavosi iš vaikų, ypač iš gabesniųjų, tų, kurie į mokyklą ateidavo skaitydami, rašydami, skaičiuodami. Jie neturėdavo ką veikti ir krapštydavo nosį. Kai vaikas nesulaukia iššūkio savo intelektui, jis užsiima kuo kitu – triukšmauja, dairosi pro langą.
Arba atvirkščiai – tyčiojamasi iš tų, kuriems sekasi prastai.
Tačiau yra tokių mokyklų, į kurias ateina 100 vaikų ir tiek pat baigia ar vos keliais mažiau. Toks nubyrėjimas natūralus, gal tėvai emigravo. Bet jei dingsta 20, 30 ar 50 vaikų iš šimto, tai nėra tiesiog emigracija.
– Tarp geriausiųjų, pagal pasitenkinimo reitingą, yra šios mokyklos: Kauno Montesori pradinė mokykla, Kauno privati Montesori mokykla „Būk savimi“, Šiaulių Salduvės progimnazija, Anykščių A.Vienuolio progimnazija, Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija ir kt.
– Montesori mokyklėlės yra mažos, jose mokosi mažai vaikų, tarkim, į pirmą klasę buvo priimti septyni, o ketvirtą baigė dešimt. Tačiau yra ir didelių mokyklų, kuriose šis pokytis siekia 140 proc. Ir tokių tėvus ir vaikus tenkinančių mokyklų yra daug.
– Aptarėte ir standartizuotų testų rezultatus. Ką rodo jų rezultatai? Pabrėžiate, kad analizavote tų mokyklų, kurios nepabūgo viešintis, rezultatus. Ko mokyklos bijo? Už blogus rezultatus jas baudžia?
– Manau, kad mokykloms tokie rezultatai neatsirūgsta. Priešingai – joms teikiama pagalba. Tačiau manau, kad tėvams nenori parodyti prastų rezultatų.
Įsivaizduokite, yra tokia mokykla, kur 33,3 proc. ketvirtokų standartizuotų testų matematikos rezultatai yra nepatenkinami. Aukštesniuoju lygiu iš tos klasės neišlaikė nė vienas.
Kalbu tik apie tas mokyklas, kurios viešino savo rezultatus. O kokie rodikliai tų mokyklų, kurios neskelbia rezultatų?
Standartizuotų testų rezultatus skelbė vos apie 40 proc. mokyklų – tų, kurios atliko testus.
Šiemet standartizuotus testus ketina laikyti 90 proc. O tai kur kas daugiau nei prieš metus.
- Kokie geriausių gimnazijų pranašumai? Ir kaip padėtį keičia tai, kad dalis jų atsirenka mokinius, o dalis – ne?
– Gimnazijas vertinome pagal tai, kiek jas baigusiųjų įstojo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, kiek išvis įstojo į aukštąsias mokyklas, kokie brandos egzaminų vidurkiai, taip pat kiek abiturientai surinko šimtukų per egzaminų sesiją.
Kai gali susirinkti geriausius mokinius iš viso miesto, tavo startinė pozicija kitokia: nebereikia užkaišioti spragų, kurias vaikai atsineša iš ankstesnių mokyklų. O kai neatsirenki vaikų, o mokai visus, kuriems gimti toje teritorijoje lėmė Dievas ar aplinkybės, ar esi tautinių mažumų mokykla, tuomet pozicijos yra kitokios.
Antruoju atveju tik dalis vaikų ateina iš mokytis motyvuotos aplinkos, tad dirbti tokiu atveju yra sunkiau. Įsivaizduokite padėtį, kai klasėje yra du trys nenaudėliai, kurie suardo pamokos struktūrą, kurie gali pasityčioti iš mokytojo, kurie gali, kaip kad buvo prieš kelerius metus Klaipėdoje, padegti mokytojos megztinį ar kaip Papilėje išprovokuoti muštynes su mokytoju. Tuomet dirbti yra kur kas sunkiau.
Tarp geriausių gimnazijų daug yra tokių, kurios neatsirenka mokinių. Jos yra vertos didžiulės pagarbos.
Kalbėjau su Vilniaus licėjaus direktoriumi Sauliumi Jurkevičiumi. Šita gimnazija išskirtinė ne tik tuo, kad čia mokosi patys geriausi, motyvuočiausi atrinkti mokiniai, bet ir tuo, kad čia nesityčiojama – nei vaikai vieni iš kitų, nei mokytojai iš mokinių, nei direktorius – iš mokytojų ar mokinių.
Eidama į interviu stebėjau, kaip iš autobuso išlipo būrys vaikų – gal trisdešimt, jie kalbėjosi, tačiau tai darė tyliai, nešūkaudami. Esu mačiusi, kaip kitur spiria koja duris ir išeina jau su cigarete dantyse, o žodynas toks, kad supratau tiek riebių žodžių negirdėjusi per visą savo gyvenimą.
O šitoje mokykloje to nėra. Dar kas mane nustebino? Mačiau dvi mergaites musulmones. Akivaizdu, kad ten tolerantiška aplinka.
Panaši ir Šolomo Aleichemo mokykla, kurioje visiems galioja tos pačios elgesio taisyklės – negalima tyčiotis. Tokių mokyklų, kuriose koreliuotų akademiniai rezultatai su palankia atmosfera, nėra daug.
Savivaldybių reitingo, sudaryto pagal abiturientų išlaikytų visų valstybinių brandos egzaminų (2014 m. bei 2015 m.) rezultatus, pirmajame trejetuke įsitaisė Vilniaus, Kauno ir Šiaulių savivaldybės. Aptariamas reitingas parodo ir tai, kad gimimo vieta didžia dalimi jau gali lemti mūsų vaikų ateitį.
- Galėtumėte atsakyti abiturientui, kur geriausia studijuoti?
– Instituciniai kolegijų ar universitetų reitingai yra labiau prestižo reitingai. Gruodį darome dalykinį reitingą.
Prestižo reitinguose, net pasaulyje, yra iškilęs Vilniaus universitetas. Taip pat išsiskiria Sveikatos mokslų, Vilniaus Gedimino technikos universitetai.
Negalima priimti šio reitingo aklai. Jei jaunuoliui svarbu tarptautiškumas, derėtų žiūrėti, kas labiausiai puoselėja mainų programas, kurių mokyklų dėstytojai tobulinasi svetur, atvažiuoja užsieniečių.
Jei svarbus mokslo lygis, rinktis tą, kuriame jis aukščiausias.
Valstybinių universitetų reitingo lyderiai išlieka tie patys, kaip pernai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Lyginant su pernai, penketuke vietomis apsikeitė iš 3-iosios vietos Vytauto didžiojo universitetą išstūmęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Nevalstybinių universitetų penketuke rikiuojasi ISM Vadybos ir ekonomikos, LCC tarptautinis, Europos Humanitarinis universitetai, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Balstogės universiteto filialas Ekonomikos – informatikos fakultetas. Sudarant šį reitingą, vertinta moksliškumo, meno veikla, personalo pasiekimai, esamas ir ateities akademinis personalas, alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje, studentai ir studijos, studijų ir mokslo aplinka, studentų požiūris bei bendras jų skaičius.
Geriausių valstybinių kolegijų penketuke šiemet dominuoja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštosios mokyklos: Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Geriausių nevalstybinių kolegijų penketuke atsidūrė Vilniaus dizaino kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Socialinių mokslų kolegija, Šv.Ignaco Lojolos kolegija, Vilniaus verslo kolegija. Vertinimo kriterijai – studentų ir studijų skaičius, alumnų pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, akademinis personalas ir studijų bazės gerovė, tarptautinė konkurencija, studentų požiūris.
Pateiktame reitinge atskirai vertintos pagal pažangumą moksleivius atsirenkančios ir to nedarančios vidurinio ugdymo įstaigos. Iš mokinius atsirenkančių mokyklų šiemet pimajame trejetuke, kaip ir pernai bei užpernai, įsitaisė Vilniaus licėjus, KTU gimnazija bei Vilniaus Jėzuitų gimnazija, į ketvirtąją vietą pakilo Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, penktojoje – Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Reitingo sudarytojų paskelbtų geriausių įstaigų, nesirenkančių moksleivių, pirmajame penketuke – Klaipėdos licėjus, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, Marijampolės Marijonų gimnazija bei Šiaulių J.Janonio gimnazija.
Sudarant mokyklų reitingą buvo vertintas valstybinius brandos egzaminus laikiusių, į universitetus pirmu pageidavimu ir į valstybės finansuojamas vietas įstojusių abiturientų skaičius, jų 2015-ųjų valstybinių egzaminų įvertinimai, taip pat ir surinktų šimtukų skaičius.
Antrąkart skelbiamas ir atskiri pradinių mokyklų bei progimnazijų reitingai, kuriuose pagrindinis kriterijus buvo įstaigą pradėjusių lankyti ir ją baigusių moksleivių santykis. Pirmąjame pradinių mokyklų penketuke rikiuojasi Kauno Montesori pradinė mokykla, Kauno privati Montesori mokykla „Būk savimi“, Šilutės rajono Žemaičių naumiesčio mokykla – darželis, Radviliškio rajono Baisiogalos mokykla-darželis bei Alytaus vilties mokykla – darželis. Tuo metu progimnazijų lyderės, anot reitingo – Šiaulių Salduvės, Anykščių Antano Vienuolio, Klaipėdos „Gabijos“, Vilniaus Antakalnio ir Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos.
Šiemet taip pat įtrauktas ir savivaldybių reitingas pagal abiturientų išlaikytų visų 2014 bei 2015 metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Lyderiais tapo didmiesčiai: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir penktąją vietą užėmusi Klaipėdos miesto savivaldybės.
Kur mokytis patartų savo vaikams
Sociologai darbdavių klausė apie absolventų pasirengimą darbo rinkai ir apie tai, kokią aukštąją mokyklą patys rekomenduotų savo vaikams. Iš viso į šios apklausos klausimus atsakė 1015 darbdavių iš skirtingų šalies regionų. Respondentai teigė, kad labiausiai jų poreikius atitinka KTU alumnai – 63,2 proc., toliau eina VU – 62,6 proc., ISM – 57,3 proc., VDU – 56,1 proc., VGTU – 47,6 proc.
Dauguma darbdavių sakė, kad savo vaikams rekomenduotų šiuos universitetus: VU – 11,7 proc., LSMU – 10,6 proc., ISM – 9,5 proc., KTU – 9,1 proc.
