Audrius Butkevičius ir 15 tūkst. dolerių: tuometis Seimo narys
Audrius Butkevičius 1997 metais buvo sulaikytas, kai paėmė voką su
15 tūkst. Jungtinių Valstijų dolerių iš degalų bendrovės
„Dega“ direktoriaus Klemenso Kiršos.
K.Kirša prieš tai Valstybės saugumo departamentą informavo,
kad A.Butkevičius reikalauja iš jo 300 tūkst. JAV dolerių už tai,
kad būtų nutraukta Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje tuo
metu tirta byla dėl bendrovės „Dega“ ir JAV korporacijos
„Mobil“ tarpusavio atsiskaitymų.
2003 metais Aukščiausiasis Teismas galutinai atmetė už
kėsinimąsi sukčiauti stambiu mastu nuteisto A.Butkevičiaus
kasacinį skundą. Jis pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti
pusšeštų metų, skirta 50 tūkst. litų (apie 14 tūkst. eurų)
bauda ir konfiskuota pusė jo turto.
„Alitos“ privatizavimas: Teisėsauga pradėjo ikiteisminį
tyrimą po to, kai valstybei priklausiusi „Alita“ 2003 metais buvo
už beveik 17 mln. eurų parduota tuomečių jos vadovų komandai,
nors geriausią apie 26 mln. eurų pasiūlymą buvo pateikęs iš
konkurso pašalintas Italijos verslininkas Luigiterzas Bosca.
Teigiama, kad konkurso komisija buvo gavusi slaptą specialiųjų
tarnybų pažymą, jog Italijos verslininkas yra susijęs su
nusikalstamomis grupuotėmis. Tuo metu Valstybės saugumo
departamentas 2006 metų spalį pareiškė, kad Valstybės turto
fondui neteikė pažymos dėl L.Boscos sąsajų su tokiomis
grupuotėmis. Dėl „Alitos“ privatizavimo buvo priversti
aiškintis tuometiniai šalies vadovai – premjeras Algirdas
Brazauskas, prezidentas Rolandas Paksas ir Seimo pirmininkas Artūras
Paulauskas.
2011 metais Aukščiausiasis teismas galutinai išteisino buvusį
Valstybės turto fondo vadovą Povilą Milašauską, kuris buvo
kaltintas piktnaudžiavus tarnyba ir padarius valstybei žalos
privatizuojant didžiausią šalyje alkoholio gamybos bendrovę.
Vilniaus mero rinkimų byla: 2004 metais teisėsauga pradėjo
ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise,
renkant Artūrą Zuoką Vilniaus meru.
Bylos duomenimis, A.Zuokas nurodė verslo įmonių grupės
„Rubicon group“ vadovui Andriui Janukoniui per bendrą
pažįstamą Darių Leščinską perduoti Vilniaus miesto
savivaldybės nariui Vilmantui Drėmai apie 6 tūkst. eurų vertės
kyšį, kad jis balsuotų už A.Zuoko kandidatūrą vadovauti
sostinei.
2009 metų vasarį Aukščiausiasis Teismas pripažino
du verslininkus iš „Rubicon group“ kaltais papirkus V.Drėmą.
Tuo metu drauge su jais ta pačia veika kaltinto A.Zuoko veiksmai
Aukščiausiame Teisme nebuvo įvertinti dėl jo turimo Seimo nario
mandato ir teisinės neliečiamybės. Anksčiau jis Vilniaus apygardos
teismo buvo pripažintas kaltu, buvusiam Vilniaus merui skirta bauda.
Kyšis Seimo nariams iš Andriaus Janukonio: 2004 metų birželį
teisėsauga kreipėsi į Seimą prašydama leisti patraukti Seimo
narius Vytautą Kvietkauską, Vytenį Andriukaitį ir Arvydą
Vidžiūną baudžiamojon atsakomybėn, įtariant dėl kyšio ėmimo
iš įmonių grupės „Rubicon group“ vadovo A.Janukonio. Seimui
nesutikus to padaryti, parlamentarai atsisakė Seimo narių mandatų.
Tų pačių metų spalį ikiteisminis tyrimas dėl
eksparlamentarams pateiktų įtarimų buvo nutrauktas remiantis, kad
nebuvo surinkta pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų.
Darbo partijos „juodoji buhalterija“: 2006 metų gegužės 17
dieną iš Valstybės saugumo departamento gavus duomenų, kad Darbo
partijos veikla galbūt finansuojama iš kitų lėšų nei oficialiai
deklaruojama, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl
nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų
duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo
apskaitos tvarkymo.
Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos
buhalterinę apskaitą neįrašyta apie 7 mln. eurų pajamų ir
daugiau nei 4 mln. eurų išlaidų.
Apeliacinis teismas šių metų vasario mėnesį Darbo partijos
įkūrėją ir buvusį vadovą Viktorą Uspaskichą, parlamentarą
Vytautą Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę
pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino
dėl sukčiavimo .
V.Muntiano sklypo „pamatai“: Teisėsauga pradėjo ikiteisminį
tyrimą, įtardama, kad tuometis Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas
2007 metais organizavo valstybės tarnautojo – tuometinio Kauno
apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro –
piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl
jam faktiškai priklausančio sklypo.
Prokurorų surinktais duomenimis, V.Muntianas organizavo
neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip
siekdamas imituoti neva senus pamatus, kad vėliau galėtų toje
vietoje pradėti statybas.
2014 metais Apeliacinis teismas išteisino V.Muntianą šioje
byloje. Tuo metu V.Vizbaras buvo nuteistas ketverių metų laisvės
atėmimo bausme. Iš jo valstybės naudai priskaičiuota apie 29
tūkst. eurų, kuriuos, kaip manoma, valdininkas gavo kaip kyšį.
Kalinių balsai Darbo partijai: ikiteisminis tyrimas buvo
pradėtas įtariant, kad 2012 metų vykusiuose rinkimuose į Seimą
buvęs Darbo partijos kandidatas šiuose rinkimuose Viačeslavas
Ždanovičius, veikdamas bendrininkų grupėje su dar trimis
asmenimis, susitarė už maždaug 8,6 tūkst. eurų papirkti 3 tūkst.
nuteistųjų.
Bylos duomenimis, šie turėjo balsuoti už Darbo partiją
daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguoti Darbo
partijos sąraše esančius penkis jos narius: Joną Pinskų, Živilę
Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Vytautą Gricių ir
V.Ždanovičių. Pasak Generalinės prokuratūros, nusikalstama veika
nebuvo baigta vykdyti, nes tam sutrukdė pareigūnai. Remdamasis
Konstitucinio Teismo nutarimu Seimas nusprendė, kad Darbo partijos
kandidatai Ž.Pinskuvienė, J.Gaudutienė, J. Pinskus bei V.Gricius
nėra išrinkti Seimo nariais. Tačiau 2013 metais kitu Seimo
sprendimu jie buvo grąžinti į išrinktų kandidatų sąrašą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas galutine ir neskundžiama
nutartimi 2015 metų gegužę paliko galioti išteisinamąjį
nuosprendį kaltintiesiems.
Vitas Matuzas ir Andrius Romanovskis: 2012 metais pradėtas
ikiteisminis tyrimas dėl galimo tuomečio Seimo nario Vito Matuzo
kyšininkavimo. Atliekant tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba
sulaikė lobistą Andrių Romanovskį. Įtarta, kad A.Romanovskis ne
tik padėjo tuometiniam parlamentarui įsteigti fondą „Paramos
iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo
interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir
priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti faktiškai Seimo nario
valdomą paramos ir labdaros fondą.
2013 metais prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė, tačiau
vėliau jį vėl atnaujino. Bylai pasiekus teismą, 2015 metais
Vilniaus apygardos teismas nerado jokių įrodymų, jog V.Matuzas
būtų pasisavinęs pinigus per labdaros fondą ir abu kaltinamuosius
išteisino.
Šiuo metu bylą pagal prokurorų skundą nagrinėja Lietuvos
Apeliacinis teismas.
Tyrimas dėl kyšio R.Adomavičiui: 2012 metais pradėtas
ikiteisminis tyrimas, įtariant, kad tuometis Vilniaus vicemeras Romas
Adomavičius tarėsi su bendrovės „Utenos melioracija“ interesams
netiesiogiai atstovaujančiu buvusiu „Vilniaus vandenų“ vadovu
Dariumi Norkumi jam duoti apie 12 tūkst. eurų kyšį.
Pasak prokurorų, už tai jis žadėjo, kad bendrovė laimės 2,6
mln. eurų vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų
konkursą. Anot jų, politikas taip pat provokavo duoti 5 proc. kyšį
nuo viso projekto vertės.
Vilniaus apygardos teismas 2015 metais nuteisė R.Adomavičių
dėl tarpininkavimo kyšininkaujant ir paskyrė trejų metų laisvės
atėmimo bausmę lygtinai. Ši byla nagrinėjama Apeliaciniame teisme.
„Tvarka ir teisingumas“ bei prekyba poveikiu: 2014 metais
teisėsaugos pareigūnai atliko keliolika kratų penkių asmenų
gyvenamosiose ir darbo vietose bei politinės partijos „Tvarka ir
teisingumas“ būstinėje, taip pradėdami didelės apimties
ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.
Tyrimo metu 12 asmenų apklausti kaip įtariamieji dėl skirtingų
nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų septyni yra valstybės
tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys. Įtarimai, be kitų asmenų,
pateikti Seimo nariu Rimui Antanui Ručiui ir „Tvarkai ir
teisingumui“ kaip juridiniam asmeniui.
Vykdant šį tyrimą nagrinėjama daug galimo nusikaltimo
epizodų. Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl
poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos
„Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. litų
(apie 377 tūkst. eurų) kyšių suma.
Rolandas Paksas ir Gedvydas Vainauskas: Specialiųjų tyrimų
tarnyba 2016 metais pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą,
kuriame nagrinėja duomenis, ar žiniasklaidos grupės „Lietuvos
rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R. Paksu, jog šis
už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų naudoti naują „Norfos“
parduotuvę Prienuose.
Šioje byloje įtarimai prekyba poveikiu pateikti G.Vainauskui,
prokurorai taip pat yra kreipęsi į Europos Parlamentą dėl jo nario
R.Pakso teisinės neliečiamybės panaikinimo. Jam taip pat norima
pareikšti įtarimus prekyba poveikiu.
Vykdant šį ikiteisminį tyrimą tiriamas ir galimas spaudimas
siekiant nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrimą
dėl sukčiavimo stambiu mastu. Tiriant šį epizodą įtarimai
pareikšti buvusiam bendrovės „Omnitel“ ilgamečiam vadovui
Antanui Zabuliui.
Eligijus Masiulis ir „MG Baltic“: Teisėsauga ketvirtadienį
pranešė tirianti įtarimus, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai
Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui
perdavė 100 tūkst. eurų kyšį.
Teisėsauga yra priėmusi sprendimą apklausti E.Masiulį
specialiuoju liudytoju, nes pareikšti įtarimų jam neįmanoma dėl
parlamentaro turimos teisinės neliečiamybės.
„MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis BNS sakė, kad
kratos atliktos koncerno prezidento Dariaus Mockaus ir viceprezidento,
naujienų portalą alfa.lt valdančios „Alfa Media“ direktoriaus
Raimondo Kurlianskio kabinetuose.