Socialdemokratai nesėkmingai pareikalavo iš darbotvarkės
išimti konservatorių inicijuotą Šeimos stiprinimo projektą, tuo
tarpu konservatorių siūlymas iš darbotvarkės braukti Civilinio
kodekso projektą dėl partnerystės įteisinimo sulaukė reikiamų
balsų paramos.
Šalia to Seime nedidelį piketą surengė ir Seime spaudos
konferencijoje dalyvavusios žmogaus teisių gynimo organizacijos,
kurios kritikuoja Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) rengiamą
lytinio švietimo programą, sakydami ją esant grįstą išskirtinai
katalikiška pasaulėžiūra.
„Pilietinės organizacijos sujudo dėl ribotų ir dogmatiškų
rengiamos programos nuostatų, jos sudėtos ir į šiandien teikiamą
konservatorių šeimos stiprinimo įstatymo projektą, kurį bandėme
išimti iš darbotvarkės, bet to padaryti nepavyko, o šis projektas
kupinas homofobiškų nuostatų ir žmogaus teisių pažeidimų“,
– spaudos konferencijoje sakė socialdemokratė Aušrinė Marija
Pavilionienė.
Kelios dešimtys visuomeninių organizacijų pasisako prieš tai,
kad programoje atsidurtų tokios nuostatos: „žinios apie
kontraceptines priemones neturi būti pateikiamos kaip priimtina
alternatyva susilaikymui nuo ankstyvų lytinių santykių“, vykdant
programą reikia vengti „visų rūšių kontracepcijos propagavimo,
neigiamos nuostatos nėštumo ir gyvybės prenatalinėje fazėje
atžvilgiu, aiškinimo apie ligas, instruktavimo“, o kaip
alternatyva siūloma paauglystėje susilaikyti nuo lytinių santykių.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė
Esmeralda Kuliešytė išsakė nuogąstavimus, kad paaugliai nebus
tinkamai informuojami apie kontracepciją, saugų seksą, todėl
nemažės paauglių mergaičių nėštumo, lytiniu keliu plintančių
ligų.
„Lietuvoje lytinis švietimas vis dar kelia diskusijas, nes
Katalikų bažnyčia ir konservatyvios visuomenės grupės vis dar
priskiria lytiniam švietimui neigiamą poveikį jaunimui. (...)
Dažnai nesutariama dėl informacijos apie kontracepciją, nėštumo
nutraukimo pateikimo per lytinį švietimą, nors tyrimai rodo, kad 44
proc. jaunuolių elgiasi rizikingai, nesisaugo per pirmuosius lytinius
santykius. Rizikingos lytinės elgsenos pasekmė – Lietuvoje mes
turime du kartus daugiau paauglių mergaičių gimdymų nei kitose
Europos šalyse“, – sakė E.Kuliešiūtė.
Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė
tvirtina, jog keliami nuogąstavimai – nepagrįsti, visuomenininkai
savo pasisakymus grindžia projektu iš darbo grupės, kuris nė
nebaigtas rengti ir, jos žodžiais, neatitinka tikrovės.
„Lytinis šveitimas jau šiandien yra mokyklose, jis nėra vien
paremtas religinėmis dogmomis, nes tai ir medicinos dalykai, kūno
sandara, ir daugybė kitų dalykų šiandien mokyklose yra, jei
kalbame paie lytinį švietimą. Toks ažiotažas sudarytas, ar kad
rinkimai, ar kad pavasaris, ar kad darbo grupė baiginėja programą,
bet tikrai nėra, kad čia kažkoks pavojus, reikėtų kažkam
skambinti varpais, kad kažkas vyksta negerai“, – žurnalistams
Seime sakė A.Pitrėnienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad visų pirma vaikams žinias apie
lytiškumą, seksualumą turėtų suteikti šeima. „Šeima turi
sutvarkyti šitus dalykus, ir jei šeimoje su vaiku kalbama ir
bendraujama normaliai, ir mergaitė, ir berniukas, dukra, sūnus,
visada žino, kada tai pradėti daryti ir kaip į tai žiūrėti, nes
pirmieji įgūdžiai yra šeimoje. Abi dalys (šeima ir mokykla) turi
būti, dermėje, žinoma, bet manau, kad mama ir tėtis pirmiausia
(turi suteitki žinias), o po to darželis, mokykla, darželis. O po
tojis pats apsispręs ir padarys, baisiai tie vaikai klauso suaugusių
žmonių“, – kalbėjo ministrė.
„Jokių pagrindų visiems šiandien vykstantiems procesam
pagrindo nematau, nes darbo grupė yra rimta, birželio pirmą dieną
darbo grupė man ant stalo padės projektą, tada paskelbsime viešai,
o visi šitie juodraščiai, nėra tai tikri dokumentai, kažkas
kažką nutekino, informaciją paėmė, atšvietė“, – pridūrė
A.Pitrėnienė.
Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė tuo tarpu
apgailestavo, kad, palikęs darbotvarkėje projektą dėl Šeimos
stiprinimo, parlamentas iš jos išėmė Civilinio kodekso nuostatą
dėl partnerystės. Ji būtų leidusi ir homoseksualių asmenų
partnerystę.
„Jau trejetas metų, kai bandome siūlyti užpildyti spragą,
kuri yra civiliniame kodekse, t.y. 15 metų Civiliniame kodekse yra
nuostata, kad Lietuvoje turi būti įgyvendintas partnerystės
institutas, kuris šalia santuokos turėtų spręsti žmonių
teisinės apsaugos klausimus., bet vietoje to siūlomi kažkokie
keisti įstatymai, kuriuos vargu ar galima pavadinti įstatymu.
Vietoje to, kad eitume žmogaus teisių keliu, užtikrintume kiekvieno
žmogaus galimybę pasirinkti ir būti apsaugotu, einame
diskriminacijos keliu, vis bandome sureglamentuoti, kas teisinga, kas
neteisinga, kuri šeima remtina, kuri nelabai“, – BNS sakė
D.Kuodytė.
Civilinio kodekso pataisos projektą braukti iš darbotvarkės
pasiūlė konservatorius Rimantas Jonas Dagys, sakydamas, kad tokius
projektus svarstyti artėjant Šeimos dienai „būtų negražu“, o
Šeimos stiprinimo įstatymo projektą atvirkščiai, siūlė iš
popietinės darbotvarkės perkelti į rytą.
„Tikrai siūlome perkelti į pirmąją darbotvarkės dalį, nes
sekmadienį švęsime Šeimos dieną, tai būtų gražu, kad
parodytume tam tikrą pagarbą, o ne posėdžio gale tai svarstytume.
Taip pat siūlome iš darbotvarkės išbraukti visiškai priešingos
krypties – šeimą silpninančius įstatymų projektus, kuriais
siūloma pagreitintai išskirti šeimas, nepadedant jų išsaugoti,
taip pat įteisina partnerystę kaip šeimą. Būtų negražu...“
– sakė R.J.Dagys.
A.M.Pavilionienė apie projektą dėl šeimos stiprinimo sakė,
kad jis „prisodrintas tuščių deklaracijų, žmogaus ir moters
teisių pažeidimų, be to, gausu ir homofobinių nuostatų“,
konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius į tai replikavo,
kad „keistai skamba nuskambėjęs pareiškimas, kad rūpestis
šeimos stiprinimu yra homofobija“.
„Tai reikia bijoti šeimos apskritai. Tik tokiu atveju galima
šitaip kalbėti. Nežinau, Lenkų rinkimų akcija, kuri dabar
pasivadino ir Krikščioniškų šeimų sąjunga, čia apskritai
turėtų reikšti griežtus protestus, nes tai jie yra homofobai, mes
visi homofobai. Mes tokie nesame“, – sakė A.Kubilius.
Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti Šeimos stiprinimo
įstatymo projektą, kurį iniciatoriai sako parengę reaguodami į
prastėjančią demografinę situaciją. Įstatymu būtų nusakoma,
kokia turėtų būti valstybės šeimos politika, be kita ko, siūloma
steigti naujas institucijas – nacionalinę šeimos tarybą bei
Šeimos politikos komisiją.
Projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra
laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas
moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters
papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės
bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo
pagrindas“.
Projektą registravo 55 parlamentarai – Tėvynės
sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos lenkų
rinkimų akcijos frakcijų atstovai, keli Seimo narių mišrios
grupės nariai, „tvarkiečiai“, socialdemokratai.