Greit neliks politikų, nepaženklintų purvu

Kratos, apklausos, suėmimai, įtarimai. Tokios skambios teisėsaugininkų operacijos prieš politikus ar partijas jau tapo lyg ir įprastos. Tiesa, dauglis jų vėliau tyliai subliūkšdavo, bet įtariamiesiems retai pavykdavo nusigrandyti purvą, kuriuo jie buvo aptėkšti.

Šį kartą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) driokstelėjo itin garsiai – vakar paskelbė įtarianti, kad Liberalų sąjūdžio lyderis parlamentaras E.Masiulis paėmė net 100 tūkst. eurų kyšį iš vieno stambiausių šalies koncernų „MG Baltic“ už partijos veikimą verslininkų naudai, rašo „Lietuvos rytas“.

Vakar pavakare Liberalų sąjūdžio lyderis pareiškė atsisakantis partijos pirmininko posto ir Seimo nario mandato, bet teigė sieksiąs įrodyti, kad yra nekaltas.

STT taikiklyje atsidūrė ir „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, ir viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Abiejų verslininkų kabinetuose atliktos kratos. R.Kurlianskis dar buvo ir laikinai sulaikytas, o vakarop jam buvo pareikšti įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

„Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad galimai vieno verslo koncerno atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai perdavė itin stambaus masto kyšį (apie 100 000 eurų) Seimo nariui Eligijui Masiuliui“, – iš pradžių pasirodė tokia šykšti STT informacija.

Bet greitai pasklido neoficialios žinios, kad tas „vienas verslo koncernas“ – „MG Baltic“, seniai artimai siejamas su liberalais.

Kiek vėliau ir STT, ir šį tyrimą kontroliuojantys Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai patvirtino, kad kalbama apie „MG Baltic“, kurio atstovai tokį kyšį E.Masiuliui esą perdavė šiais metais, o tyrimas atliekamas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu.

Tiesa, kol kas neaišku, kada prasidėjo tyrimas, kas buvo jo objektas, už ką konkrečiai galėjo būti duotas kyšis, ar šis kyšis buvo suteiktas pinigų, ar kokių nors paslaugų pavidalu.

Liberalų partijos būstinės sostinės centre langai vakar buvo uždangstyti, o durys užrakintos.

„Lietuvos ryto“ žurnalistams pasibeldus, durų niekas neatidarė, nors viduje buvo matyti žmonės, kruopščiai dėliojantys į krepšius dokumentų aplankus.

Nežinia ir nerimas bene labiausiai buvo apėmę Liberalų sąjūdžio frakciją, kuri susirinko savo patalpose Seime. Politikai tarėsi, ką daryti ir kaip reaguoti.

Pusdienį liberalai bandė aiškintis, kas galėjo užkliūti teisėsaugai. Čia apsilankęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius užtikrino, kad tikrai tai nėra susiję su sostinės valdžios veikla.

Tą patį meras tvirtino ir valdančiosios koalicijos partneriams savivaldybės taryboje, sunerimusiems dėl ateities.

Kiti liberalų veikėjai svarstė, kad galbūt galėjo užkliūti kokie nors koncerno statybų reikalai Klaipėdoje. Bet jokių galimų įtartinų dalykų tarsi ir nerado.

E.Masiuliui, kurio butas, darbo vieta Seime, jo vadovaujamos partijos būstinė ir net automobilis irgi buvo iškrėsti, buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Pats E.Masiulis viešumoje pasirodė tik popiet išėjęs iš savo buto. Lydimas advokato politikas trumpai stabtelėjo prie jo laukusio būrio žurnalistų ir ištarė: „Esu labai žmogiškai sukrėstas.“

Nors politikas atrodė tvirtai, jis daugiau nepasakė nieko, atsiprašęs, kad negali nieko pasakoti, nes vyksta procesiniai veiksmai.

Tiesiai paklaustas, ar ėmė kyšį, E.Masiulis pareiškė negalįs komentuoti.

Taip pat šykščiai situaciją per jam priklausančią LNK televiziją vakar komentavo ir D.Mockus: „Vyksta tyrimas. Turbūt dėl to, kodėl jis vyksta, atsakymus turėtų duoti specialiosios tarnybos. O aš tik galiu pasakyti, kad pagal lietuviškus įstatymus nuo 2012 m. negalima juridiniams asmenims jokia rėmimo forma ir mes to nedarome.“

Vakar buvo svarstomos įvairios versijos, kaip galėjo susipinti verslininkų ir Liberalų sąjūdžio lyderių interesai, tačiau dauguma „Lietuvos ryto“ kalbintų politikų buvo linkę manyti, kad pėdsakai veda į Vilniaus savivaldybę.

Nors ir R.Šimašius tvirtino, kad istorija neturi nieko bendra su savivaldybe, buvo spėjama, jog STT užkliuvo kokie nors koncerno reikalai šios partijos valdomoje sostinėje.

Buvo svarstoma, jog didžiulę statybų bendrovę turintis „MG Baltic“ gali turėti tikslą laimėti Lazdynų baseino statybos konkursą arba siekia dalyvauti projektuose, susijusiuose su nacionalinio stadiono statyba ant Šeškinės kalno, todėl galėjo bandyti daryti įtaką, kad konkurso sąlygos būtų palankesnės.

Taip pat minima, kad šis koncernas per Liberalų sąjūdžio viršūnes neva galėjo mėginti išjudinti įstrigusias statybas didžiuliame žemės sklype sostinės Laisvės prospekte, netoli Spaudos rūmų.

Tuo metu teisėsaugos užkulisiuose sklandė kalbos, kad čia savo nagus galėjo prikišti ir didžiulę įtaką prokuratūros departamentui, kontroliuojančiam šią bylą, turintis buvęs jo vadovas ir pretendentas juo vėl tapti Irmantas Mikelionis.

Šis prieštaringai vertinamas prokuroras yra seniai siejamas su „MG Baltic“, bet tie ryšiai jam galėjo pakišti koją siekiant vėl atsisėsti į departamento vadovo kėdę, tad esą siekdamas aukštesnei valdžiai įrodyti savo nepriklausomumą prisidėjo prie šios operacijos.

Tuo metu parlamentarai svarstė, ar ši STT operacija nėra politinis išpuolis ir kas galėtų būti jo įkvėpėjas – dažniausiai jų žvilgsniai krypo į Prezidentūrą.

Kad prezidentės Dalios Grybauskaitės santykiai su oligarchais iš „MG Baltic“ koncerno yra, švelniai tariant, sudėtingi, žinoma seniai. Taip pat abejota, ar STT galėjo imtis tokios operacijos nesuderinusi su Prezidentūra.

Taigi neatmestina, kad STT kuris laikas sekė koncerną, o E.Masiulis į jų taikiklį įkliuvo vėliau.

Kai kurie politikai svarstė, kad teisėsaugai E.Masiulį galbūt įskundė kas nors iš politinių konkurentų ar net bendražygių.

Liberalų sąjūdžio vadovų ir „MG Baltic“ sąsajos seniai buvo vieša paslaptis. Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas net atvirai yra kaltinęs D.Mockaus vadovaujamą koncerną prisidėjus prie Liberalų ir centro sąjungos (LCS) suskaldymo.

A.Zuoko vadovaujama LCS skilo 2005 metais, kai dalis jo buvusių bendražygių pareikalavo, kad partijos vadovas sustabdytų savo įgaliojimus.

Buvęs meras tada aiškino, kad taip su juo esą bando susidoroti konkurentai – Darbo partijos vedlys Viktoras Uspaskichas ir į mero postą nusitaikęs pašalintas prezidentas Rolandas Paksas.

A.Zuokas tuomet tvirtino, kad R.Paksas sudarė sąjungą su „MG Baltic“, o pagrindinis šios sąjungos tikslas – Vilniaus mero postas.

Buvęs sostinės meras anksčiau yra atskleidęs, kad su koncernu susiję asmenys iš pradžių bandė pakeisti Seimo frakcijos seniūną – vietoj Algio Čapliko siekta pasodinti koncernui artimesnį E.Masiulį. Kai perversmas nepavyko, pastarasis su savo šalininkais atskilo nuo LCS ir įsteigė Liberalų sąjūdį.

Tuo metu taip pat buvo kalbėta, kad D.Mockus su A.Zuoku susikirto dėl statybų.

Meras plėtojo ambicingus planus dešiniajame Neries upės krante, o savo žiniasklaidos grupę turintis įtakingas verslininkas skubėjo plėsti savo valdas vadinamajame Verslo trikampyje.

Šiems užmojams nepritarusiam A.Zuokui D.Mockus esą siekė pakenkti. 2005 metais buvo paviešintas esą šio verslininko užsakymu parengtas viešųjų ryšių planas, kuriame buvo smulkiai aptariama, kaip sužlugdyti tuo metu nemalonumų su teisėsauga jau turėjusio mero politinę karjerą.

Buvo net parengtas planas, kaip D.Mockus galėtų tapti sostinės vadovu ir taip įgyvendinti savo verslo įdėjas.

Liberalų sąjūdžio atstovai vakar lyg susitarę aiškino, kad netrukdys teisėsaugai atlikti tyrimo ir visiškai ja pasitiki. Tačiau pagrindinė liberalų problema – kaip elgtis rinkimų fronte ir kas partijai turėtų vadovauti.

Mat būtent E.Masiulis turėjo būti pagrindinis rinkimų kampanijos akcentas. Pavyzdžiui, viena pagrindinių akcijų – partijos lyderio kelionė po Lietuvą, per kurią jis turi paspausti milijoną rinkėjų rankų.

Pagal partijos įstatus, susispendavusio pirmininko vietą automatiškai turėtų užimti pirmasis vicepirmininkas – taigi europarlamentaras Antanas Guoga.

Savo konkurencijos su E.Masiuliu niekuomet neslėpęs A.Guoga iš pradžių socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, jog partija ir Lietuva turi „judėti į priekį skaidriai“, o jis pats šaukia skubų valdybos posėdį.

Europarlamentaras paskelbė ir pats atvykstantis į šį posėdį. Bet partijos senbuviai tuojau pat ėmėsi veiksmų, kad A.Guoga atsisakytų užimti E.Masiulio vietą, nes kitaip partijai galėtų grėsti skilimas.

Į Europos Parlamentą paskambino R.Šimašius ir sulaukė A.Guogos atsakymo: „Pagalvosiu.“

Tačiau jau pavakare „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ A.Guoga paskelbė nesiimsiantis vadovauti partijai ir šiame poste regi jos senbuvį, kartais vadinamą E.Masiulio politiniu tėvu, Eugenijų Gentvilą.

Šis partijos vicepirmininkas – vienas realiausių kandidatų perimti partijos vairą ir tapti jos veidu rinkimuose.

Tačiau pats E.Gentvilas nedegė entuziazmu žengti šį žingsnį.

* Likus metams ar mažiau iki rinkimų STT visuomet pradeda savo medžioklę, nesvarbu, kas tuo metu yra valdžioje.

* Tokie pranašiški Seimo vicepirmininko socialdemokrato A.Syso žodžiai nuskambėjo pernai rudenį, kai įtarimai dėl kyšininkavimo buvo pareikšti jo partijos bičiuliui Utenos merui A.Katinui.

* Galbūt todėl A.Sysas vakar nepuolė smerkti E.Masiulio ir sureikšminti STT atliekamo tyrimo. Socialdemokratas vakar pakartojo, kad ši tarnyba visuomet prieš rinkimus tampa aktyvesnė, bet skambiai pradėti jos tyrimai ne visuomet baigiasi sėkmingai.

* Buvęs STT vadovas Ž.Pacevičius yra aiškinęs, jog agentai prieš rinkimus daugiau darbo turi todėl, kad suaktyvėja patys tiriamieji, jiems kyla daugiau pagundų ir galimybių daryti korupcinius nusikaltimus.

* Tas pats E.Masiulis teisėsaugos akiratyje buvo atsidūręs ir prieš pat 2004 metų rinkimus, kai šalį drebino „Rubicon Group“ skandalas. Dėl paviešintų pokalbių su šios įmonės vadovais iš Seimo tada buvo priverstas pasitraukti socialdemokratas V.Andriukaitis, konservatorius A.Vidžiūnas ir socialliberalas V.Kvietkauskas.

* Pastarieji buvo įtariami paėmę pinigų už įtaką priimant įvairius teisės aktus, tačiau Seimas nesutiko panaikinti jų neliečiamybės. Ikiteisminis tyrimas dėl eksparlamentarams pateiktų įtarimų kiek vėliau buvo nutrauktas remiantis tuo, kad nebuvo surinkta pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų.

* Tačiau korupcija viešai apkaltinti politikai po 2004 metų Seimo rinkimų liko politikos užribyje.

* Užtat triukšmo būta daug – likus kelioms dienoms iki prezidento rinkimų kratos buvo atliekamos kone visų pagrindinių partijų būstinėse, tarp jų ir Liberalų ir centro sąjungos, kuriai vadovavęs Vilniaus meras A.Zuokas tuomet nuo galimo STT persekiojimo išvyko į Lenkiją.

* Liberalcentristai ir A.Paulausko vadovaujami socialliberalai tuo metu rinkimuose rėmė V.Adamkų. Abiejų šių partijų vadovai tuomet kaltino teisėsaugą siekiant pakirsti pasitikėjimą jų remiamu kandidatu.

* Vėliau, pradėjus aiškėti šios bylos aplinkybėms, korupcijos šešėlis krito ir ant E.Masiulio bei jo partijos bendražygio G.Steponavičiaus. Jų pavardės taip pat šmėkščiojo „Rubicon“ skandale, bet įtarimų jiems tada pavyko išvengti.

* Nors politikai pripažino prieš balsavimą dėl Šilumos ūkio įstatymo turėję susitikimų su bendrovės vadovu A.Janukoniu, konkrečių įrodymų, kad jie būtų gavę kokį nors atlygį už palankius balsavimus, nebuvo pateikta.

* Tuomet vykusiuose rinkimuose triumfavo V.Uspaskicho vadovaujama Darbo partija, tačiau 2006 metais STT jos būstinėje taip pat pradėjo ieškoti juodosios buhalterijos.

* Darbo partijos byla politinį prieskonį ypač įgavo irgi prieš pat antrąjį 2012 metais vykusių Seimo rinkimų turą, kai bylą tyręs prokuroras S.Verseckas netikėtai V.Uspaskichui pateikė sunkesnius kaltinimus.

* Prieš praėjusius rinkimus į Seimą kliuvo ir buvusiam įtakingam konservatoriui V.Matuzui. Iš pradžių įtarimai buvo pareikšti parlamentaro žmonai, o vėliau iš politikos buvo išstumtas ir korupcija apkaltintas buvęs konservatorių iždininkas.

* 2012 metais vykusių rinkimų išvakarėse STT smogė ir juose dalyvavusiam Vilniaus vicemerui socialdemokratui R.Adomavičiui. Jis buvo apkaltintas paėmęs kyšį už tai, kad paveiktų vienos savivaldybės įmonės darbuotojus.