Apie savo sprendimus „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi D. Šakalienė ir K. Krivickas.
– Dovile, kiek ilgai vyko derybos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga dėl Jūsų galimybės siekti Seimo nario mandato?
– (D. Šakalienė) Tai buvo ne derybos, o pokalbiai. Jie vyko nemažai savaičių, kalbėjomės pavasarį. Man kėlė susirūpinimą tai, ar aš pajėgsiu, turint omenyje mano sveikatos situaciją. Kita vertus, mačiau, kad man gerėja, aš stiprėju, užsispyrimas ir pasiryžimas daryti darbus nepraeina. Aš visiškai nesu politiko tipas, bet supratau, kad mane užgrauš sąžinė, negalėsiu sau atleisti, jeigu pasakysiu „ne“ tada, kai man siūlo iš kritiko ir patarėjo pereiti į žmogaus, kuris realiai tuos pokyčius gali pasiekti, poziciją.
– Tie, kurie ilgą laiką yra politikoje, žino tą virtuvę ir sako, kad sudėtinga įgyvendinti realius pokyčius.
– (D. Šakalienė) Tikiu, kad gali būti sudėtinga. 12 metų dirbau pilietinei visuomenei, tam skyriau daugybę neapmokamų valandų. Dirbau daugybei darbo grupių, bet rezultatas minimalus, o kartais – nulinis. Saulius (Skverneslis – red. past.) sako, kad įdėjau daug darbo, o rezultatas nedidelis.
Galbūt, jei susikaupsime ir susikoncentruosime į konkrečius darbus, mes, būdami sprendimo priėmimo lygyje, juos galėsime padaryti. Pagrindinis privalumas ir skirtumas nuo kitų partijų yra tai, kad jie svarsto ne tai, kas patiktų rinkėjui ar kas būtų populiaru, bet susėdusi didelė komanda ekspertų, savo srities profesionalų sprendžia, kokios problemos šiuo metu yra skaudžiausios ir kurias konkrečiai yra pajėgūs išspręsti taip, kad išeitų pamatuojamas rezultatas.
– Ar Jums siūlė (ateiti) kitos partijos?
– (D. Šakalienė) Taip, viena. Bet čia matau daugiau pasiryžimo konkretiems darbams, vieningą komandą. Kiekvienoje partijoje yra visokių žmonių, bet čia matau daugiausia konkretumo. Manau, kad galima priimti ir įgyvendinti sprendimus, jei turi kompetencijos ir pasiryžimo, dirbi sąžiningai.
– Jūs kalbate taip, kaip kalba visi naujieji gelbėtojai. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga aplink save formuoja tokį įvaizdį – naujųjų gelbėtojų, eina nepartiniai žmonės, kaip Jūs, S. Skvernelis. Tokių atvejų jau turim, kuo tai baigėsi irgi žinom.
– (D. Šakalienė) Iš dalies nesutinku. Tai yra partija, kuri yra sena, turi labai įvairios patirties. Jie, būdami iš vidaus, politikos, suvokia, kokias klaidas padarė. Tai partija, kuri stipriai reformuojasi, labai atidžiai atsirenka profesionalus labai konkretiems darbams. Nė vienoje partijoje iki šiol nemačiau tokio elgesio.
– Ar Jūs save matote socialinės apsaugos ir darbo ministre?
– (D. Šakalienė) Galėtų taip būti, bet šiandien labai sąžiningai sakiau, kad dabar detaliai postų nesvarstom, nes visi dirbam prie programos.
– Ar Jums užtektų kompetencijos užimti ministro postą?
– (D. Šakalienė) Jeigu būčiau viena pati kambaryje – ne, bet turiu komandą, žmones, kurie man jau pataria. Būtų gerai pakeisti vienvaldišką, vienasmenišką sprendimų priėmimą, kai labai dažnai turim situacijas, kai vienas žmogus mano, kad žino viską.
– Kristupai, kokius Jūs žaidimus žaidžiate? Su liberalais nepavyko, partija prametė, tai sugalvojot, kad reikia eiti su N. Puteikiu.
– (K. Krivickas) Sveikinu visus žmones, pasiryžusius ateiti į politiką, nepaisant klijuojamų etikečių apie naujuosius gelbėtojus. Būti policijos rėmėju yra gerai, bet policininkai turi daugiau įgaliojimų. Korupcija ir prekybos poveikiu dalykus patyriau būdamas žurnalistu.
Nebegalėdamas su tuo susitaikyti apsisprendžiau žengti šiuo keliu. Mano pasirinkimas buvo labai logiškas. Norėjau antikorupcinę kovą realizuoti būdamas partijoje, kuri tuo metu atrodė skaidri, nepaliesta korupcijos skandalų. Aš atėjau ten iš apačios, Šilalės skyriuje žmonės rinkosi ir tada partijos elitas atmetė, matyt pajutę grėsmę dėl mano tiesmukiško tiesos kalbėjimo.
– Kodėl būtent su N. Puteikiu?
– (K. Krivickas) Po to, kai įvyko viešas liberalų atmetimas, išreiškiau viešai, kad dalyvausiu Seimo rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas. Mano pagrindinė idėja yra antikorupcinė kova. Manau, kad nuo to viskas ir prasideda, visos sritys yra užnuodytos korupcinio liūno.
– Kokios Jūsų vertybės? Kai su Jumis kalbėjomės prieš porą savaičių, sakėte esantis liberalas, kalbėjote apie tą partiją, kaip skaidriausią. Dabar apie ją kalbate kaip apie vieną korumpuočiausių partijų Lietuvoje.
– (K. Krivickas) Dabar tas korupcijos akmuo rieda nuo kalno. Aš buvau davęs žodį Šilalės skyriui ir būčiau sutikęs būti. Pagrindinė vertybė yra ryžtas pakeisti. Beje, kalbėjau su R. Karbauskiu apie tai, kaip vertina korupcinį liberalų skandalą. Tada supratau, kad nieko nebus, parlamentinės, sisteminės partijos turi pakankamai senas struktūras, platformas, daug įsipareigojimų seniai dirbantiems partijos nariams ir net labai norėdami, ne visi gali imtis pokyčių.
Kai sulaukiau Naglio skambučio, labai greitai ir aiškiai supratom, kad mus vienija bendras pojūtis, kad korupcija yra didžiausia ir svarbiausia bėda, su ja reikia kovoti. Mes kviesime keltis nepriklausomais kandidatais kuo didesniame apygardų skaičiuje, susivienijus po mūsų antikorupcine idėja. Kalbamės su mažosiomis neparlamentinėmis, korupcijos skandalų nepaliestomis partijomis, labai tikėtina, kad bus sudaryta „Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicija“ ir jos sąrašas.
– Kalbate apie sveiką protą, kad Jums jo pakanka pasirinkti. N. Puteikis lyg ir buvo tas žmogus, kuris labai rėmė N. Venckienę. Tai yra šešėlis, kurio bandote atsikratyti. Kur čia tas sveikas protas?
– (K. Krivickas) Aš, kaip žurnalistas, šią istoriją rodžiau iki to momento, kai ji pradėjo tapti politine istorija. N. Puteikio laikysena buvo apie blogybes, kurias šios istorijos fone pastebėjome tam tikrose teisėsaugos institucijose, apie ką kalbėjo ir parlamentiniai tyrimai.
– Dovile, Valstiečių ir žaliųjų pirmininkas R. Karbauskis – milijonierius. Kuo jis skiriasi nuo kitų turtingų ir į Seimą ketinančių eiti ar jau patekusių asmenų, kaip tarkim V. Uspaskich?
– (D. Šakalienė) Jam tikrai nuoširdžiai rūpi mūsų visuomenės gyvenimas. Aš su juo iki tol nebuvau pažįstama, pačiai buvo nedrąsu ir galvojau, ar surasime bendrą kalbą.
– Konservatoriai jį buvo pavadinę Rusijos minkštąja galia.
– (D. Šakalienė) Kalbant apie Rusijos Federacijos įtaką, mano pozicija yra aiški: turime stiprinti savo visuomenės gebėjimą kritiškai vertinti informaciją ir nesileisti užpilamais sovietinėmis nostalgijomis. Tai, ką daro Ramūnas, kaip tik yra priešingai.
– Jis prekiauja rusiškais kombainais, turi verslų. Jums neįdomu, ką jis veikia be to, kad vadovauja partijai, leidžia knygas?
– (D. Šakalienė) Man buvo pasakyta, kad mažoji jo verslų dalis yra susijusi su Rusija. Neturėjau galimybės pasikelti visų popierių ir patikrinti. Bendrą kalbą radome tame, kad jam nuoširdžiai rūpi vaikai. Nepažįstu kito tokio žmogaus Lietuvoje, kuris 20 metų darytų tą darbą.
Jis apie tai nelabai kalbėjo, bet sutarėm, kad tai pasakys. Mus su juo sieja požiūris, kad valstybei yra svarbiausia vaikai, kurie yra pažeidžiami, nebalsuoja, kurie mūsų politikams neįdomūs arba tampa tik manipuliacijos objektu. Tai yra pirmas politikas, su kuriuo susėdę prie stalo sukirtom rankom, kad vaikai yra svarbiausia ir turime įdėti visas pastangas, kad jie gyventų kitaip.
– A. Kubilius 2014 m. kalbėjo taip: „Referendume prieš Visagino atominę elektrinę, priešinantis dujų terminalui, isterijoje prieš skalūnų žvalgybą, referendume prieš žemės pardavimą Europos Sąjungos piliečiams – visų šių procesų užnugaryje matome tą patį verslą“.
Paminėtos kelios įmonės, tarp jų ir R. Karbauskio. Toliau jis aiškina taip: „Toks verslas žymiai aktyviau dalyvauja Lietuvos politiniame viešajame gyvenime (ne tik rinkimuose ir referendumuose, bet ir kultūriniuose ar labdaros projektuose) nei verslas, kuris dirba su Vakarais“.
– (D. Šakalienė) Žmogaus teisių srityje daugiausia dirbu su pilietinėmis, politinėmis, socialinėmis, iš dalies su ekonominėmis teisėmis, bet šiek tiek ir su aplinkosauginėmis. Man buvo labai įdomu dėl skalūnų dujų. Jo veikimas nebuvo prieš Lietuvą. Mums norėjo pasiūlyti technologijas, kurios yra labai žalingos Lietuvos gamtai ir kitur nepasiteisino. Jis man žiūrėdamas į akis pasakė, kad nėra prieš.
– (K. Krivickas) Vienos didžiosios komercinės televizijos eteryje pasirodė anonsai serialo, kuris bus rodomas visą vasarą, priešrinkiminį laikotarpį, ir kuris nepažymėtas politine reklama – „Naisių sugrįžimas“. Žinant, kad jis yra mecenatas, buvo scenarijaus autorius, noriu paklausti, ar kartais tai nebus paslėpta politinė reklama. O tai yra dideli pinigai, kuriais viliojamos televizijos.
– (D. Šakalienė) Man labai svarbu skaidrumas. Apie tai pasikalbėsiu su kolegomis, bet iki tol, ką mačiau, kai mes su kolegomis dirbome prie programos, tai rodo, kad tai nėra tušti žodžiai, jiems svarbu sąžiningumas.
– Kristupai, suprantu, kad Jūsų vienintelis rinkiminis leitmotyvas yra kova su korupcija. O kur visi kiti reikalai – Jūsų požiūris į pensijas, minimalų atlyginimą?
– (K. Krivickas) Korupcija yra didžioji problema, iš kurios kyla visos šalies bėdos. Būtent todėl pensininkai negauna didesnių pensijų, darbininkai nesulaukia didesnių atlyginimų, mokytojai priversti streikuoti, medikai emigruoti, o pareigūnai rizikuoja gyvybe, gaudami mažiausius atlyginimus Europoje. Kažkas, korumpuodamas politikus, gauna užsakymus ir miltai tampa auksiniais, stadionas – auksinis. Korupcija yra pats pagrindinis vėžys, kuris ėda Lietuvą.
– Kai yra tokia situacija, ką matome su politinėmis partijomis, ko Jūs brendate į tą purvą?
– (K. Krivickas) Laukiu ketvirto vaiko. Atėjo metas, kai norime eiti ir kovoti kovą. Taip, kaip lietuviai nusprendė grąžinti šauktinius, sustiprinti savanorius. Šis ėjimas su antikorupcine koalicija yra mano savanorystės išraiška. Aš šitą kovą pradėjau ir laimėsiu.
– (D. Šakalienė) Tai nebuvo noras. Išgirdusi konkrečius argumentus, kad žmonės įsipareigoja pasiekti realius pokyčius, būtų nesąžininga pasakyti „ne“. Sukaupsiu jėgas, drąsą, pasiklausiau bendražygių, jie mane palaiko. Viena kolegė pasakė, kad gal įlūšim, bet iki tol gal spėsim nueiti 10 žingsnių ir kažką padaryti.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
