Advokato lydimas buvęs Seimo narys E.Masiulis vakar popietę jau antrą kartą šį mėnesį atvyko į Generalinę prokuratūrą.
Pasikeitė tik jo statusas – pirmą kartą apklaustas kaip specialusis liudytojas, po šios apklausos jis tapo įtariamuoju.
„Nieko nebijau“, – eidamas į apklausą spėjo pasakyti Seimo nario mandato atsisakęs ir teisinės neliečiamybės netekęs garsus politikas.
Aiškinsis dėl pinigų
Beveik po dviejų valandų jis išėjo kiek labiau sutrikęs ir teigė net nesupratęs, ar pokalbis prokurorų kabinete tikrai buvo jo apklausa: „Aš nesu buvęs tokiose situacijose, todėl nežinau, kas yra apklausa, o kas ne.“
Viena jis tikrai suprato – jam pareikšti įtarimai.
Prokuratūra pranešė, kad buvęs Seimo narys ir Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovas įtariamas prekyba poveikiu bei neteisėtu praturtėjimu.
Teigiama, kad E.Masiulis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimundui Kurlianskiui „už tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus pažadėjo, susitarė priimti ir savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkstančių eurų kyšį“.
E.Masiuliui įteiktame pranešime apie įtarimą nurodoma, kad jis galimai dėl šiam koncernui naudingų sprendimų žadėjo veikti pats ir paveikti tai daryti kitus asmenis.
E.Masiuliui teks aiškintis ir dėl neteisėto praturtėjimo, nes, be gegužės 12-ąją jo namuose rastų galimai pažymėtų 106 tūkstančių eurų, buvo rasta dar daugiau pinigų – iš viso 250 tūkstančių eurų.
Pareigūnai įtaria, kad jie negalėjo būti įgyti teisėtai.
Įtarimus mokysis atmintinai
Nors E.Masiulis teigė nepripažįstantis kaltės, vos išėjęs iš apklausos jis atsiprašė Lietuvos žmonių, buvusių bendražygių ir savo artimųjų: „Žmogiškąja prasme aš labai išgyvenu ir labai apgailestauju dėl to, kas įvyko. Dėl to, kad būdamas viešas asmuo patekau į tokią prieštaringai vertinamą situaciją.
Tai buvo smūgis visai politinei sistemai, ir jaučiuosi dėl to atsakingas.“
Su pareikštais įtarimais nesutinkantis E.Masiulis nei apie rastus pinigus, nei apie santykius su R.Kurlianskiu daugiau nekalbėjo.
„Su jumis bendrauju dažniau nei su R.Kurlianskiu“, – atsakė jis būriui prokuratūroje susirinkusių žurnalistų.
Po trumpo pokalbio E.Masiulis išskubėjo iš prokuratūros: „Turiu eiti skaityti tų įtarimų ir mokytis jų atmintinai.
Dabar labai sparčiai gilinuosi į Baudžiamojo proceso kodeksą. Norėdamas pateikti savo argumentus teisėsaugai, turėsiu atkurti vaizdus, detales ir istorijas.“
Pareiškus įtarimus, E.Masiuliui skirtas raštiškas pasižadėjimas neišvykti.
Po atsiprašymo palengvėjo
„Lietuvos ryto“ televizijos studijoje E.Masiulio atsiprašymo išklausęs Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Eugenijus Gentvilas pareiškė galintis lengviau atsikvėpti: „Nuo šios istorijos pradžios su Eligijumi bendravau du kartus ir atsiprašymo negirdėjau.
Dabar jį išgirdau ir aš asmeniškai, todėl vėl atsirado pagrindas žmogiškam mūsų kontaktui – toliau bendrauti, kalbėti.“
E.Gentvilas laidoje „Lietuva tiesiogiai“ neslėpė, kad istorija, kurioje nuolat buvo minimas Lietuvos liberalų sąjūdis, jį skaudino: „Aš neturiu jokio kontakto su tais pinigais, bet kaip partijos vicepirmininkas dėl to turiu aiškintis jau antrą savaitę.“
Nors įtarimuose minima, kad E.Masiulis už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus pinigus galėjo paimti savo ir kitų naudai, E.Gentvilas viliasi, jog byloje minimi ne jo partijos nariai: „Aš nieko nežinojau ir dabar nežinau, apie ką sukasi kalba, kol nėra įvardytos visos aplinkybės.
Mūsų su E.Masiuliu darbo kabinetai greta, bet niekada nėra buvę kalbos apie šią ar panašias situacijas. Galite tikėti, galite netikėti, bet aš nežinojau nieko.“
Pinigus vežiojosi mašinoje?
Gal daugiau žinojo kiti E.Masiulio kolegos?
Politikos užkulisiuose kalbama, kad dar iki Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų vizito į namus E.Masiulis keletą dienų didžiulę pinigų sumą vežiojosi savo automobilyje.
Nesibaimindamas nei STT seklių, nei vagių pinigus mašinoje jis esą palikdavo net išlipęs ir kelioms valandoms išeidavęs tvarkyti reikalų.
Kalbama, kad 106 tūkstančius eurų STT agentai rado politiko bute esančioje slėptuvėje po židiniu. Vėliau pasirodė informacija, kad šie pinigai buvo pažymėti.
Į laisvę neištrūko
Kol kas neaišku, kokių naujų šios istorijos detalių prokuroras Justas Laucius atskleidė Vilniaus apygardos teismui (VAT), kuris antradienį išnagrinėjo R.Kurlianskio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo jį laikyti suimtą 20 parų.
Neviešame posėdyje su šia medžiaga susipažinusi buvusio prezidentės patarėjo Ernesto Rimšelio vadovaujama teisėjų kolegija buvo dar griežtesnė nei suėmimą skyręs apylinkės teismas.
VAT ne tik paliko R.Kurlianskį už grotų iki gegužės pabaigos, bet ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kurioje buvo nurodytas vienintelis motyvas – įtariamasis gali bėgti ir slėptis nuo tyrimo.
Antradienį nutartyje atsirado naujas motyvas, kad R.Kurlianskis gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui.
Gali paveikti liudytojus
E.Rimšelis paaiškino, jog tokias išvadas teismas padarė įvertinęs bylos duomenis apie galimai neteisėtą poveikį kitam asmeniui ir tai, kad įtariamasis eina vadovaujamas pareigas žiniasklaidos priemonėse.
VAT nuomone, nei užstatas, nei laisvės apribojimas nesumažintų įtariamojo galimybių laisvėje bendrauti su dar neapklaustais asmenimis ir daryti jiems poveikį.
„Šioje situacijoje rizika ir žala, kuri gali būti padaryta sutrukdžius šiam tyrimui, būtų ne mažesnė nei nusikaltimai, kuriais jis įtariamas“, – aiškino E.Rimšelis.
Slapti dokumentai – seni?
Tik gavę R.Kurlianskio skundą teisėjai sužinojo, kad jam pareikštas dar vienas įtarimas – dėl dokumentų, kuriuose yra valstybės paslapčių, laikymo.
Prokuroro J.Lauciaus tvirtinimu, tai yra Valstybės saugumo departamento raštai su slaptumo žyme.
R.Kurlianskio advokatas Romualdas Mikliušas teigė, jog pas jo klientą rasti kelerių metų senumo dokumentai: „Manau, kad prokuroras gerokai paskubėjo pareikšti tokį įtarimą. Tai yra dokumento kopija, todėl pirmiausia reikėtų nustatyti, ar ji atitinka originalą.“
Jis sakė, kad įtarimai dėl slaptų pažymų laikymo verslininkui buvo pareikšti nedalyvaujant nė vienam jo advokatų.
Veržėsi brangiai statyti baseiną Vilniuje
* Kol kas pareigūnai slepia, ko buvo siekiama bandant papirkti E.Masiulį. Kaip viena versijų – Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai.
* Paaiškėjo, kad su „MG Baltic“ siejama įmonių grupė laimėjo baseino Fabijoniškėse statybos konkursą. Nors numatyta darbų kaina buvo tik 3 mln. eurų, konkurso nugalėtojas pasiūlė kur kas didesnę kainą – 3,7 mln. eurų. Nors tokiais atvejais skelbiamas naujas konkursas, savivaldybė su laimėtojais pradėjo derybas.
* Taip pat pranešta, kad prieš patvirtinant nugalėtoją Vilniaus meras Remigijus Šimašius buvo susitikęs pietų su „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi ir šio koncerno valdybos nariu Romanu Raulynaičiu.
* Apie šį susitikimą sostinės meras savo darbotvarkėje nebuvo paskelbęs.
* Nors R.Šimašius prisiekinėjo, jog nei savivaldybė, nei jis pats nepriiminėjo šiam koncernui palankių sprendimų ir įtakos konkursams nedarė, vicemeras Linas Kvedaravičius prasitarė jau iš anksto žinojęs, kad baseino konkursą laimėjo „MG Baltic“ įmonė.
* Ar šis konkursas iš tiesų vyko skaidriai, šiuo metu aiškinasi Viešųjų pirkimų tarnyba.
