Ttokį vaizdą šią savaitę regėjome didžiosios politikos scenoje, kurioje toliau rutuliojosi Liberalų sąjūdžio korupcijos drama, nestokojanti ne tik tragedijos, bet ir komedijos elementų.
Šią savaitę prokurorai ir teismai veržė kilpas ant pagrindinių šios dramos herojų – „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio ir buvusio Liberalų sąjūdžio vedlio E.Masiulio – kaklo.
R.Kurlianskio ir jo advokatų prašymas išleisti suimtąjį iš belangės buvo atmestas.
Negana to, šios savaitės pradžioje paaiškėjo, kad dar užpraeitą penktadienį R.Kurlianskiui buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto valstybės paslapties laikymo, mat tarp šūsnies įvairių dokumentų, rastų pas verslininką, buvo ir slaptų saugumo pažymų.
Suimtojo advokatai prisiekinėja nieko nežinoję apie įtarimus. Bet dar įdomiau, kad tai visiška naujiena buvo ir Valstybės saugumo departamentui, nors prokurorai pirmiausia turėjo kreiptis į jį ir paprašyti oficialaus atsakymo, ar tie dokumentai jo ir ar yra slapti.
Taigi tokia skuba skatina spėti, jog prokurorai tiesiog skubėjo spustelėti teismą, kad šis nesugalvotų sušvelninti R.Kurlianskio padėties.
Teisėsauga, nors anksčiau ir žadėjo pasakyti bent pagrindines savo narpliojamo siužeto detales, toliau tyli.
Tad natūralu, kad viešojoje erdvėje ir politikos užkulisiuose įvairių versijų ir teorijų apie tai, kas čia vyksta, tik daugėja. Ir jos – viena už kitą įmantresnės.
Pagrindinis klausimas, aišku, yra, ar įklimpęs E.Masiulis gali nusitempti paskui save ir partiją ir, jei jo namuose rasti pinigai iš tiesų yra juodoji kasa, tai kieno – jo ar partijos?
O ką visam Liberalų sąjūdžiui žada pirmuosiuose teisėsaugos pranešimuose skambėjusi frazė, kad E.Masiulis esą paėmė kyšį „už partijos veikimą“, ir šią savaitę pateiktuose įtarimuose esantis teiginys, kad E.Masiulis kyšį ėmė „savo ir kitų naudai“?
Pats Liberalų sąjūdis, žūtbūt besistengiantis sustabdyti ar bent sulėtinti kritimą, iki užkimimo kartoja, jog neturi ir negali turėti nieko bendra su tais pinigais ir visa šia istorija.
Bet įdomiausia ir iškalbingiausia yra tai, kaip Liberalų sąjūdžio lyderiai šią mintį į žiniasklaidos atstovų – taigi ir rinkėjų – galvą stengiasi įkalti ne viešai, o užkulisiuose per neoficialius pokalbius.
Vis pabrėždami, jog jie nieko patys nežino, nes neturi su tuo nieko bendra, jie vardija mažiausiai kelias versijas apie tai, kas čia įvyko.
Pirma, ieškokite moters – esą E.Masiulio aplinkoje buvo atsiradusi nauja moteris, per kurią jis ir galėjo įklimpti į šią istoriją.
Buvę partijos bičiuliai net įvardija, kokią moterį, kuri jau nebedirba partijoje, turi omenyje, tačiau kaip konkrečiai ji galėjo būti susijusi su tais pinigais, tikina nežinantys.
Antroji versija – E.Masiulis buvo tik tarpininkas ir tuos pinigus nešė kažkur aukštyn ir kažkam didesniam. Kur? Tai kas gali būti aukščiau už prezidentę D.Grybauskaitę ir jos aplinką?
Taigi esą pagrindinis gavėjas turi būti kažkas iš to dvaro, o tai sužinojusi prezidentė ir liepusi teisėsaugai „uždaryti grandinę“ ties E.Masiuliu.
Trečia, E.Masiulis išties galėjo žadėti kaip nors paveikti verslininkų naudai partijos valdomas Vilniaus ar Klaipėdos savivaldybes, tačiau to nespėjo padaryti.
Pagal ketvirtąją versiją, E.Masiulis tuos pinigus tiesiog pasiglemžė sau – galbūt iš tiesų už kokius nors partijos sprendimus, tačiau partija to nežinojo.
Bendras visų tų versijų vardiklis – partija „ne prie ko“. Dar vienas tikslas – kuriant kuo įspūdingesnes ir fantastiškesnes teorijas apskritai viską kuo labiau supainioti.
Kaip matyti, siekiant kuo labiau apiplauti partiją, nevengiama kuo labiau išpurvinti ne tik paties E.Masiulio, bet ir net pačios Prezidentūros.
Ką tai rodo? Nieko kita, tik paniką.
Galbūt ji tikrai ne be pagrindo? Juolab kad ir praėjusią, ir visą šią savaitę užkulisiuose sklandė ugningos apokaliptinės prognozės, kad dabartinis gaisras – tik pradžia ir vėliau jo liepsnos praris ne tik Liberalų sąjūdį, bet ir daugelį kitų pagrindinių šalies politinių jėgų.
