„Ji turi sėdėti kalėjime“, – piktinosi Vilniaus miesto apylinkės teisme susirinkę kelios dešimtys pensininkų, išvydę pinigus iš jų išviliojusią 55 metų Iriną Šaltis.
Investuoti į neegzistuojantį banką juos raginusi ir didžiules palūkanas žadėjusi moteris kalėjime nesėdės – taip teismas nusprendė dar prieš dvejus metus.
Pinigus rinko doleriais
I.Šaltis, išvengusi laisvės atėmimo, nusprendė atsikratyti ir finansinės naštos. 176 apgautiems gyventojams žalą turinti atlyginti moteris į teismą kreipėsi dėl asmeninio bankroto.
Be 21,5 tūkstančio eurų baudos, I.Šaltis įpareigota nukentėjusiesiems grąžinti 1 milijoną 129 tūkstančius JAV dolerių ir 339 tūkstančius eurų.
Tiek pinigų Nzvanio saloje neva registruotam bankui „Liberty Bank“ 2004–2006 metais patikėjo Lietuvos gyventojai. Investuoti į šį banką I.Šaltis bei du rimtų verslininkų įvaizdį sudarę užsieniečiai gyventojus ragino rengdami seminarus Vilniaus ir Kauno viešbučiuose.
Tikrųjų aferistų nerado
„Aš neturiu galimybės grąžinti pinigų, kurių nesu nei mačiusi, nei paėmusi. Nė vieno iš čia esančių žmonių aš konkrečiai nekviečiau investuoti į „Liberty Bank“, – žvelgdama į nukentėjusiųjų pilną teismo salę kalbėjo I.Šaltis.
Ji tikino, kad pinigus pasisavino tikrieji „Liberty Bank“ įkūrėjai, kurie taip ir nebuvo surasti.
I.Šaltis teigė galimais ir negalimais būdais ieškojusi, kur jie gyvena ir kuo verčiasi. Ji teigė bandžiusi šia informacija pasidalinti su prokurorais, tačiau jie pareikalavo konkrečių įrodymų.
Milijoninę žalą turinti atlyginti moteris dirba eiline buhaltere ir gauna 266 eurų atlyginimą.
Ji skaičiavimo, jog pragyventi jai reikia 260 eurų, todėl apgautiems gyventojams kas mėnesį gali grąžinti tik po 6 eurus.
Įmonę dovanojo seseriai
I.Šaltis teigė neturinti galimybės susirasti geriau apmokamo darbo, nes prieš dvejus metus buvo nuteista už sukčiavimą, o viešuosiuose pirkimuose norinčios dalyvauti įmonės reikalauja, kad buhalterė būtų nepriekaištingos reputacijos.
Tačiau teisme paaiškėjo, kad I.Šaltis ne tik nebandė ieškoti pelningesnio darbo, bet ir atsisakė net to, kurį turėjo.
Kai 2014 metų sausį Vilniaus miesto apylinkės teismas jai paskelbė nuosprendį, moteris vadovavo buhalterinę apskaitą teikiančiai individualiai įmonei ir buvo dar šešių bendrovių vadovė.
I.Šaltis tikino, jog nė viena iš šešių bendrovių jokios veiklos nevykdo, o individuali įmonė buvo pertvarkyta – visos jos akcijos perduotos Minske gyvenančiai jos seseriai.
I.Šaltis tikino, kad tai nebuvo bandymas nuslėpti turtą, – to esą reikėjo, kad sesuo gautų leidimą gyventi Lietuvoje.
Baltarusė šio leidimo negavo, o I.Šaltis už jai perduotas akcijas teigė neuždirbusi nė euro: „Aš buvau skolinga seseriai už motinos gydymą.“
Negana to, seseriai įmonę atidavusi buhalterė pradėjo dirbti ne visu, o tik puse etato.
Negali nuskriausti vyro
Tai išgirdę nukentėjusieji neslėpė pasipiktinimo: „Jeigu man reikėtų grąžinti tokią sumą, turbūt dirbčiau trijose keturiose vietose, imčiausi bet kokio darbo“, – piktinosi pedagogė Regina Kaminskienė.
Žalai atlyginti neužtektų ir viso I.Šaltis turto, į kurį yra nusitaikę net 22 antstoliai.
Vilnietė turi pusę buto senamiestyje, pusę palėpės, po pusę sodo bei žemės sklypo Vilniaus rajone. Kita pusė šio turto priklauso I.Šaltis vyrui, kuris nėra teistas, todėl jo turto negalima konfiskuoti.
„Visų mūsų pinigai buvo panaudoti I.Šaltis šeimos gerovei, jais naudojosi visa šeima, o padengti skoloms skirta tik pusė turto“, – stebėjosi nuo aferistės nukentėjęs ekonomikos mokslų daktaras Sigitas Marčiukaitis.
Turtą perdavė artimiesiems
Antstolio Donato Kisieliaus atstovas Tomas Jasaitis teismui atskleidė, kad likus keliems mėnesiams iki teismo nuosprendžio, 2014 metų vasarą, I.Šaltis sudarė keletą nesąžiningų sandėrių.
Visą savo turėtą turtą ji perleido šeimos nariams. Antstolis išsiaiškino, kad ji turėjo du butus, bet vienas atiteko sūnui.
Būtent dėl to T.Jasaitis teismui siūlė neleisti skolininkei bankrutuoti: „Fizinio asmens bankroto įstatymas yra sukurtas sąžiningo asmens mokumui atkurti. Tai nesuderinama su aiškiai konstatuotais nesąžiningais veiksmais.“
Nesąžiningus I.Šaltis ir jos šeimos narių sandėrius teisme nuginčijo keturi antstolio D.Kisieliaus klientai, todėl jie pirmieji gali tikėtis žalos atlyginimo.
Atidavė visas santaupas
I.Šaltis bankrotui prieštaravo visi nukentėjusieji. Kai kurie jų nuo neegzistuojančio banko kūrėjų nukentėjo kelis kartus.
Kaunietė dailininkė Algirda Karaliūtė su „Liberty Bank“ buvo sudariusi tris sutartis ir jam patikėjusi apie 40 tūkstančių JAV dolerių: „Buvau pardavusi visus parodoje eksponuotus kūrinius, tai kiek turėjau, tiek sudėjau.“
Dailininkė apie šį banką sužinojo iš prekybos agentės, kuri jai buvo įsiūliusi puodų rinkinį.
Finansų piramidė skambiai žlugo
Viešbučiuose vykusiuose seminaruose jokių dokumentų pasirašyti nereikėdavo. Klausytojams buvo tik dalijami lankstinukai, rodomos skaidrės apie sėkmingas investicijas ir aiškinama, kaip sąskaitose daugės pinigų.
Palūkanas gavo tik pirmieji investuotojai. Jos buvo išmokėtos vien dėl to, kad aferistai į piramidę priviliotų daugiau žmonių. Už kiekvieną pakviestą žmogų investuotojams buvo žadama papildomai sumokėti 7 procentus palūkanų.
Sukčių įkalbėti gyventojai patys pervesti pinigų į „Liberty Bank“ negalėdavo. Juos reikėdavo atnešti į Vilniuje, Užupyje, veikiantį biurą, kur I.Šaltis užpildydavo dokumentus ir pati pervesdavo pinigus į Kipro bankus.
Investuotojai netrukus gaudavo sutartis, o I.Šaltis už jų sudarymą buvo mokama 1 procentas investuotos sumos.
Pareigūnams pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad „Liberty Bank“ visai neegzistavo, o jį valdžiusios bendrovės jokioje šalyje neužsiėmė nei statybomis, nei deimantų kasyba.
Lietuvių, latvių ir estų pinigai nukeliaudavo į Urugvajuje registruotos draudimo bendrovės sąskaitas, kurios buvo atidarytos dviejuose Kipro bankuose.
Patikrinus bankų ataskaitas paaiškėjo, jog vėliau milijonai dolerių bei eurų buvo pervesti į nežinia ką bendra su „Liberty Bank“ turinčių fizinių asmenų sąskaitas arba išgryninti.