Lietuva, birželio 2-oji. Šv.Lidlo diena

Aptvarai, tvarkdariai, suplukę kūnai atokaitoje. Stichinė nelaimė? Deportacija? Tūkstantmečio atlaidai? Ne, tiesiog lietuvius dar kartą išdūrė žaisdami primityviausiais minios instinktais. Antrąją birželio dieną atidarė parduotuvių tinklą, ir nusidriekė eilės prie durų, tarsi nebūtų buvę tų 26 laisvos ekonomikos ir laisvo pasirinkimo metų.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 2, 2016, 10:30 AM, atnaujinta May 23, 2017, 8:12 AM

Kaip kokie niūrios Maskvos gyventojai, šturmuojantys pirmąjį sovietų imperijoje „McDonald's“, tautiečiai antradienį rinkosi liudyti stebuklo. Pigių vokiškų prekių, gal net kalafiorų už pusę kainos.

Poliklinikų eilėse užgrūdinti pensininkai, liumpenproletarai, vikrios ir praktiškos supermamos – tai buvo kritinė masė, tačiau buvo ir daugybė jaunų, darbingo amžiaus žmonių. Kai kuriose įmonėse žmonės netgi sudarinėjo grafikus, kas eis pastovėti eilėje, kad visi patektų į parduotuvę per pietų pertrauką.

Simboliška: daugelis iškart skubėjo prie pigių bananų, kaip ir pridera saulėtos respublikos piliečiams. O tada – būtinas veiksmas: įdėti į „Facebook“ pirkinio nuotrauką ir prisiekti ištikimybę naujų parduotuvių dievams. Kas čia atsitiko? Ir kaip elgtųsi ši visuomenė, jei ne parduotuvių tinklas atsidarytų, o kas nors rimta nutiktų?

Ryškėja keli dalykai. Lietuvoje yra masė žmonių, neturinčių savigarbos, bet ją kompensuojančių mariomis laisvo laiko. Jie yra lengvai valdomi per tam tikrus informacijos kanalus, iš pradžių sukeliant pasipiktinimą, tada subtiliai nurodant kaltininką, o galiausiai – paskelbiant apie naujo pranašo atėjimą. Minios valdymo klasika, kaip pasakytų Makiavelis.

Kai istorikai vėliau nagrinės XXI a. pradžios lietuvių papročius, jie pastebės kelis pasikartojančius dėsningumus. Laisvę po 50 metų okupacijos ir prieš tai buvusios diktatūros gavusi tauta automatiškai netapo laisva nuo atsargaus įtarumo ir įpročio dėl visko kaltinti aplinką.

Chroniškas valdžios nepasitikėjimas piliečiais, o pastarųjų – valdžia ėmė reikštis keistomis formomis. Bene ryškiausias šio gruntinio proceso reiškinys buvo Garliavos saga, tačiau jo apraiškų buvo galima įžvelgti ir kitose nerangaus ir buko sodiečio protestuose prieš tai, kas vyksta. Skalūnai, atominė energetika, žemės pardavimas užsieniečiams.

Toks oponavimas viskam, kas čia vyksta, lyg vis dar gyventų sovietų Lietuvoje, o ne savo tėvynėje. Valdžioj – vagys, partijos – korumpuotos, prekybų centrai – lupikautojai. Belieka laukti išganymo. Išlipančio iš akrobatinio lėktuvo ir sėdančio į prezidento kėdę. Mėtančio ledus iš Kėdainių dangaus ir paskui šokdinančio Lietuvą dešimtį metų. Arba – žadančio pigių kalafiorų per amžius amen.

Man, kaip lietuviui, gėda matyti savo tautą stovinčią su ištiesta ranka prie dempinguotų bananų, tarsi būtų 40 metų klaidžiojusi po dykumą ir badmiriavusi. Suprantu, kad žmonėms norisi pramogų ir tikėjimo, kad viskas bus gerai. Kad nuo šiol bus teisybės rūmai, kurioje prekės kainuos pigiau nei turguje. Ką ten turguje – pigiau nei ten, kur jos auginamos ir gaminamos. Nes mes juk čia vis dar tikime stebuklais.

Tačiau yra dar kai kas. Šita istorija su išsvajotais vokiečių prekybos centrais man nejučia priminė Lidso (Didžioji Britanija) universiteto mokslininkų prieš keletą metų atliktą minios elgesio tyrimą. Jie mėgino atsakyti į klausimus, kurie kyla ir man. Kodėl žmonės rikiuojasi į eilę prie įlaipinimo į lėktuvą, nors žino, kad išskris tuo pačiu metu? Kodėl spūstyje masės pasuka viena, o ne kita kryptimi? Kas priverčia visus judėti kažkieno numatyta trajektorija?

Apibendrindamas ilgą tyrimą pasakysiu jo esmę. Kai grupėje yra daugiau nei 200 individų, jos judėjimą lemia mažiau nei 5 proc. dalyvių pasirinkimas. Kitaip tariant, tereikia kelių žmonių su aiškiomis veikimo instrukcijoms, ir banda aklai seks iš paskos neužduodama jokių papildomų klausimų.

Labai panašūs rezultatai buvo gauti stebint sezoninę kanopinių migraciją Afrikos lygumose, paukščių būrių skrydžio krypties kaitą ir kitus gyvūnijos pasaulio masinio judėjimo reiškinius.

Minios instinktai ir veikimo principai – universalūs. Tik vienos tautos joms atsparesnės, o kitos atsiduoda nedvejodamos, nes kitaip nemoka. Negali. Nes tam dar neatėjo laikas ir ateis jis dar labai negreitai. O kol kas gyvensite, taip, kaip nusipelnėte gyventi.

Ir toliau kartosite savo šventą maldelę „Jūs čia laukiat? Kas paskutinis?“. Nes kitos – per ilgos ir per sudėtingos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.